Šiandien Lietuva kartu su 195 pasaulio valstybėmis, pasirašiusiomis Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, mini Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Šių metų šūkis – „Nuo susitarimo iki veiksmų: atkurkime bioįvairovę“.
2022 m. pabaigoje 15-ajame JT biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime Monrealyje, Kanadoje, patvirtintas istorinis susitarimas gamtai – Kunmingo-Monrealio Pasaulinė biologinės įvairovės darbotvarkė (ang. Kunming-Montreal Global biodiversity framework). Tai svarbiausias tarptautinis strateginis dokumentas, numatantis 23 pasaulinius tikslus biologinei įvairovei išsaugoti.
Šiuo metu biologinė įvairovė nyksta istorijoje beprecedenčiu greičiu – išnykimas gresia 1 mln. augalų ir gyvūnų rūšių, todėl daugumai pasaulinių tikslų pasiekti iki 2030 m. konvencijos šalims reikės imtis skubių ir konkrečių veiksmų.
Naujoji darbotvarkė numato, kad iki 2030 m. 30 proc. sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų teritorijų turės būti efektyviai saugomos ir tvarkomos. Šio tikslo įtvirtinimas laikomas vienu iš svarbiausių tarptautinio susitarimo rezultatų.
Taip pat darbotvarkėje numatyta, kad 30 proc. pažeistų sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų ekosistemų ploto turi būti efektyviai atkuriama. Siekiama 50 proc. sumažinti naujų invazinių rūšių įsikūrimo atvejų, mažinti išmetamo maisto kiekį, į aplinką patenkančių maistinių medžiagų perteklių ir pesticidų keliamą riziką. Dar vienas siekis – bent 500 milijardų JAV dolerių kasmet sumažinti aplinkai žalingas subsidijas.
Kiekviena konvencijos šalis, tarp jų ir Lietuva, turės prisidėti prie darbotvarkės įgyvendinimo. Šalys turės patvirtinti nacionalinius strateginius dokumentus, kuriuose numatys biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus.
Pastaruoju metu Lietuvoje daug nuveikta saugomų teritorijų srityje. Parinktos visos 169 trūkstamos „Natura 2000“ tinklo teritorijos 17-ai Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų ir 22-ų rūšių apsaugai. Taip pat stipriai pažengta į priekį, nustatant konkrečioms vietovėms būdingus apsaugos tikslus ir priemones – jos nustatytos 155-ioms vietovėms.
Nuo 2018 m. „Natura 2000“ tinklas išplėstas 865 tūkst. ha, iki 624 teritorijų ir dabar užima 1,034 mln. ha arba apie 14 proc. Lietuvos teritorijos.
Aplinkos ministerijos suplanuoti šių metų darbai prisidės prie darbotvarkės tikslų įgyvendinimo Lietuvoje. Tarp jų – naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymas, kuris pagreitins saugomų teritorijų steigimą ir numatys privačių saugomų teritorijų nustatymo mechanizmą. Taip pat Miškų įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai, stiprinantys ekosistemų, buveinių ir rūšių apsaugą, nacionalinė studija dėl ekosistemų bei jų paslaugų būklės vertinimo integravimo į nacionalinę politiką. Rengiamas Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo programą biologinės įvairovės srityje įgyvendinsiantis dokumentas.
Lietuva aktyviai dalyvauja ir beveik metus trunkančiose ES derybose dėl Gamtos atkūrimo reglamento projekto, kurį patvirtinus 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turės įgyvendinti sausumos ir jūrų buveinių, miestų ekosistemų, apdulkintojų, žemės ūkio ekosistemų, miškų ekosistemų apsaugos, upių atkūrimo tikslus.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
