Sausio 25-ąją minime Pusiaužiemį. Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda barsukas ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių. Tad ši diena dar buvo vadinama Kirmėline, Kirmių diena, Krikštais.
Senoliai tikėjo, kad sausio 25 dieną nubudęs barsukas iškiša galvą iš olos apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, barsukas išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį miegoti. Buvo tikima, kad tuomet pavasaris bus vėlyvas. O jeigu diena bus apniukusi, barsukas pasivaikščios po mišką, visur pripėduos. Tuomet pranašaujama, kad kita žiemos pusė bus šiltesnė, o pavasaris ankstyvas.
Iš tikrųjų, barsukas arba opšrus (lot. Meles meles) – gana baikštus gyvūnas. Jis yra didžiausias Lietuvos kiauninių šeimos atstovas. Specifinis bruožas – baltai juodai dryžuotas snukis. Nors barsukas laikomas plėšriuoju žvėreliu, tačiau iš tikrųjų jis yra visaėdis. Minta uogomis, vaisiais, augalų šaknimis sėklomis, vabzdžių lervomis, varliagyviais.
Barsukai gyvena miškuose, šlaituose, kartais net pievose, bet arti miško. Būna veiklus sutemose ir naktį. Maždaug gruodį įminga ir miega iki kovo mėnesio, tačiau miegas nėra gilus. Kartais ir žiemą išeina iš urvo. Žiemą nesimaitina, naudoja sukauptas riebalų atsargas.
Barsukų pora lieka ištikima visam gyvenimui. Gimsta iki 4 jauniklių. Specialiai parengtame guolyje jaunikliai praleidžia 8 savaites, misdami motinos pienu. Dviejų mėnesių išlenda iš urvo.
Barsukų urvų sistema vadinama kolonija. Koloniją kartais sudaro iki 10 urvų, tačiau vienais metais naudojasi vienu arba dviem urvais.
Kaip ir visi kiauniniai žvėrys, barsukai mato prastai, todėl pasikliauna gera uosle ir klausa. Natūralių priešų beveik neturi, išskyrus vilkus ar lūšis, kurie beje, jų privengia.
Jeigu norite sužinoti, ar Pusiaužiemį barsukas versis ant kito šono, dalyvaukite Pusiaužiemio žygyje, kuris vyks sausio 29-ąją Kutuvėnų regioniniame parke. Daugiau informacijos apie žygį rasite čia.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija
Aplinkos ministerijos nuotrauka
