VĮ Valstybinių miškų urėdija parengė Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo planą ir sieks tapti klimatui neutralia bendrove – tai patvirtina gautas „Preferred by Nature“ Carbon Footprint Management Standard V1 sertifikatas.
„Nors mūsų prižiūrimi miškai obsorbuoja anglies dvideginį, šių rezultatų į savo apskaitą netraukėme, kadangi jie patenka į valstybės balansą. Kaip įmonė, patikėjimo teise prižiūrinti pusę Lietuvos miškų, pradėjome vertinti savo veiklos emisijas ir sudarėme planą, kaip ilgalaikėje perspektyvoje dar sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Suprantame tvarių sprendimų būtinybę ir kiekvieno iš mūsų įsitraukimą mažinant poveikį aplinkai, todėl žiūrėjome, ką mes galime padaryti savo veikloje“, - sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Ataskaitiniais metais šiltnamio efektą sukeliančių dujų plane įmonė pasirinko 2020 metus: lyginant su 2021 metais, emisijos sumažėjo 6,7 proc., nuo 36990 tCO2e iki 34510 tCO2e. Įmonėje reikšminga dalis emisijų tenka pagrindiniam veiklos objektui – medienos ruošai. Visų emisijų įmonėje vidutiniai 2020 m. ir 2021 m. duomenys parodė, kad didžiausios emisijos tenka dyzelino sunaudojimui organizacijos veikloje – 41 % ir medienos gamybos paslaugoms atliktoms rangovų – 33 %. Tai rodo, kad medienos ruošoje sunaudojamo kuro emisijos sudaro didžiausią dalį visose urėdijos anglies emisijose.
VĮ Valstybinių miškų urėdija, siekdama kompensuoti visas veikloje susidarančias anglies emisijas, apskaičiavo kaupiamos anglies kiekį miškuose. Kaupiamos anglies skaičiavimai buvo atlikti tik miškuose, kuriuose įmonė savanoriškai nevykdo ūkinės veiklos. Metinis anglies kaupimo vertinimas savanoriškai saugomuose ir įveistuose miškuose parodė, kad vidutiniškai 2017-2030 m. laikotarpiu anglies atsargos kasmet sieks 65058 tCO2e dydį. Bendras metinis sukauptos anglies kiekis 2020 m. buvo 82397 tCO2e, o 2021 m. – 86328. tCO2e. Tai yra, kaupiamas metinis anglies kiekis yra daugiau kaip 2 kartus didesnis nei emisijos ataskaitiniais ir 2021 m.
Duomenys atskleidė ne tik didžiausius emisijos šaltinius, bet ir parodė emisijų mažinimo potencialą – tai pažeistų pelkių tvarkymas bei biologinei įvairovei paliekami medžiai miškuose. Įmonė, įgyvendindama Lietuvos nacionalinį miškų valdymo standartą, kirtavietėse palieka didesnį biologinės įvairovės medžių skaičių, nei reikalauja teisės aktai. Būtent savanoriškai paliekamas didesnis medžių skaičius biržėse yra dar vienas neišnaudotas potencialas įmonėje, įtraukiant į anglies absorbcijos skaičiavimus.
Susiduriant su didžiausiu šių laikų iššūkiu – klimato kaita – pasak V. Kaubrės, identifikuoti savo prioritetus įmonė gali tik žinodama, kuriuose jos veiklos procesuose bei kokio dydžio CO2 emisijos susidaro.
„Identifikavus vietas, kuriose susidaro didžiausios CO2 emisijos, VĮ Valstybinių miškų urėdija mažins metinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vengdama papildomų emisijų, didins energijos vartojimo efektyvumą ir įgyvendins klimato kaitai atsakingas verslo praktikas“, - pabrėžė V. Kaubrė.
VMU, įgyvendindama standarto reikalavimus, parengė išsamų anglies dioksido valdymo planą, įvertindama išmetamų teršalų kiekį ir nustatydama jų mažino tikslus.
„Klimato kaitos poveikis nėra abstraktus reiškinys ar tolima ateitis – turime imtis veiksmų jau šiandien, kad puoselėtume planetą ateities kartoms. VMU pasirinko tinkamą kryptį, o mes - Preferred by Nature, skatiname įgyvendinti atsakingus klimato veiksmus“, – tvirtino „Preferred by Nature“ vyriausias miškininkystės direktorius Justinas Janulaitis.
Pagal Valstybinių miškų urėdijos parengtą planą planuojama didinti elektromobilių skaičių transporto parke, įsigyti ekonomiškesnę techniką, didinti pastatų energetinį efektyvumą, modernizuoti šildymo sistemas, mažinti atliekų ir sunaudojamo popieriaus kiekius, skatinti tiekėjus mažinti savo emisijas, atsisakyti mobiliųjų oro kondicionierių ir šildytuvų, visą sunaudojamą elektros energiją (4000 MWh) pasigaminti su saulės elektrinėmis. Jau dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija savo veiklai vykdyti naudoja ¾ žalios elektros energijos ir šį skaičių kasmet planuoja didinti nuo 2023 m. pirkdama 100 proc. tik žalią elektros energiją.
Taip pat VĮ Valstybinių miškų urėdija planuoja iš energetiškai neefektyvių nuomojamų patalpų persikelti į naują biurą, kurio statybos suplanuotos 2024 metais: biuro pastatui bus naudojamos tik tvarios medžiagos, modernios technologijos ir atsinaujinančios energetikos sprendimai - pastatas taps pirmuoju tokiu medinės statybos pavyzdžiu Lietuvoje, jo konstrukcijoms bus naudojama tik mediena.
Kadangi VĮ Valstybinių miškų urėdijoje dirba 2 760 darbuotojų, kurie dėl darbo specifikos daug keliauja automobiliais tarp regionų vykdydami savo darbo funkcijas, įmonė skatins darbuotojus taikyti ekonomiško ir ekologiško vairavimo pricipus, darbo metu kuo efektyviau vartoti / taupyti energiją.
VMU savo veikla aktyviai prisideda prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės ir miško ekosistemų išsaugojimo bei klimato kaitos švelninimo, diegia pažangias technologijas, padedančias mažinti poveikį aplinkai ir klimato kaitai, tausoja miškų išteklius ir darniai ūkininkauja miškuose – miškų ir miškų žemės naudoja taip ir tiek, kad būtų didinama jų biologinė įvairovė, našumas, regeneravimosi pajėgumas, gyvybingumas ir miškų potencialas atlikti (dabar ir ateityje) svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasauliniu lygmeniu nedarant žalos kitoms ekosistemoms.
Vienas svarbiausių VMU strateginių tikslų – mažinti klimato kaitos poveikį. Įveisiant naujus miškus, tvarkant pažeistas pelkes, gerinant medynų produktyvumą bei atsparumą, kaupiant medynų tūrį, didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbciją. Taip pat vertinti ir mažinti kasdienėje veikloje išmetamo CO2 kiekį.
ŠESD valdymo planas įpareigoja nustatyti ir stebėti anglies emisijas Įmonėje, nuolat mažinant ŠESD kiekį, taip mažinant ir neigiamą poveikį klimato kaitai.
Lietuvos valstybiniuose miškuose, kuriuos VĮ Valstybinių miškų urėdija valdo patikėjimo teise, yra ūkininkaujama laikantis tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principų. Nuo 2004 m. VMU įgyvendino miškų sertifikavimo programą pagal tarptautinės organizacijos FSC® (FSC-C007388) (Forest Stewardship Council®, toliau FSC) principus. Dabar visi valstybiniai miškai Lietuvoje turi FSC miškų valdymo sertifikatus.
Parengta pagal Valstybinių miškų urėdijos informaciją
Aplinkos ministerijos nuotrauka
