Lietuvoje vis akyviau plėtojamos trumpos maisto tiekimo grandinės, kurių naudą jau pajuto ir vartotojai, ir patys žemės ūkio produkcijos gamintojai. Ūkininkams tai užtikrina didesnes pajamas ir ryšį su pirkėjais, o pastariesiems – galimybę gauti šviežių ir kokybiškų vietinių maisto produktų.
Trumpų tiekimo grandinių reikšmė
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane pažymima itin didelė trumpų tiekimo grandinių reikšmė. Jos pradėtos plėtoti 2014-2020 m., parama trumpoms tiekimo grandinėms išliks ir naujuoju finansiniu laikotarpiu. Ši priemonė prisideda prie aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos gerinimo tikslų, nes ja skatinamas vietinės produkcijos vartojimas, ypatingą dėmesį skiriant ekologiškai bei pagal maisto kokybės sistemas užaugintai produkcijai, dėl transportavimo kaštų optimizavimo mažinamas anglies pėdsakas.
Pagrindinė sąlyga – bendradarbiauti
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) trumpos tiekimo grandinės buvo remiamos skatinant paramos gavėjų bendradarbiavimą – smulkių ir vidutinių ūkių partnerystę. 2023–2027 m. laikotarpiu tikimasi didesnio aktyvumo, juolab, kad bus įgyvendinama viena Žaliojo kurso sudėtinių dalių – strategija „Nuo lauko iki stalo“.
2014-2020 m. KPP priemonė „Bendradarbiavimas“ (veiklos sritys: „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir „Parama trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimui vietos lygmeniu“) įsibėgėjo ne iš karto.
„Svarbiausias ir sunkiausias dalykas, kad pareiškėjai paramos turėjo kreiptis ne vieni, o su partneriais, kitaip tariant, bendradarbiauti. Tą barjerą daug kam, matyt, buvo sunkiausia įveikti. Bet procesas vis tik pajudėjo ir dabar jau sekasi visai neblogai. Trumpoms tiekimo grandinėms įgyvendinti, jas vystyti ir populiarinti buvo sukurti trys paramos teikimo modeliai, kuriuos pareiškėjai gali rinktis pagal savo ekonominį pajėgumą“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.
Pirmas modelis orientuotas į smulkų ūkininką, kai susijungia keli (mažiausiai - du) asmenys - pareiškėjas ir partneris. Jie savo auginamą ar gaminamą produkciją gali tiekti turgeliams, įkurti parduotuvę – elektroninę ar fizinę, taip pat gali prekiauti ir ūkyje. Tokiam paramos modeliui skiriama iki 150 tūkst. Eur paramos.
Antram trumpos grandinės modeliui vystyti parama siekia 250 tūkst. Eur. „Stambesni ūkininkai arba gausesnė jų grupelė gali užtikrinti didesnį savo užaugintos produkcijos kiekį, tad gali bendradarbiauti su vaikų darželiais, mokyklomis, ligoninėmis, slaugos namais, kavinėmis ar restoranais, kurie nori imti šviežią produkciją iš ūkių. Taigi, dažniausiai paramos prašo ūkininkų grupės, kur susitaria 3 ar 4 asmenys, ir vysto trumpą tiekimo grandinę. Taip susikuria, galima sakyti, maži rajoninio tipo logistikos centrai“, – aiškino N. Padvaiskaitė.
Stambiausia parama – iki 1,5 mln. Eur – skiriama regioniniams logistikos centrams steigti, kai statomos naujos patalpos. Kai patalpos nuomojamos, paramos suma mažesnė – iki 700 tūkst. Eur. „Šis modelis reikalauja jau didesnės produktų pasiūlos, todėl į tokią grandinę jungiasi ir bendradarbiauti gali ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai, į vieną vietą suveždami savo produkciją, o tai leidžia aptarnauti didesnį skaičių vartotojų – regione ar net visos Lietuvos mastu. Vienas toks logistikos centras yra įsteigtas Kauno rajone. Dar viena paraiška, gauta šį rudenį, dar vertinama“, – pastebėjo ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja.
Išlieka jau veikiančios trys schemos
Tikimasi, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu trumpų tiekimo grandinių plėtra bus dar aktyvesnė. Strateginiame plane numatyta jas vystyti pagal tuos pačius ir dabar jau veikiančius tris modelius. Tam skirta 10 mln. Eur.
Vidutinė paramos suma projektui bus diferencijuojama pagal projekto tikslus ir apimtis: pagal 1-ąją paramos schemą – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas – 150 000 Eur; pagal 2-ąją paramos schemą – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas, orientuotas į didesnės apimties produkcijos realizavimą vietinėje teritorijoje – 250 000 Eur; pagal 3-ąją paramos schemą bus remiamas žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklo įkūrimas, tam skiriant iki 1 500 000 Eur.
Paramos intensyvumas - nuo 20 iki 60 proc. verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, 100 proc. – bendrosioms projekto einamosioms bendradarbiavimo ir kitoms išlaidoms.
Paramos galės prašyti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo veikla; juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, perdirbimo, rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo veikla.
Svarbu tai, kad parama bus skiriama projektams, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip du subjektai, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara, maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla.
ŽŪM nuotrauka
