Labai smulkūs ūkiai sudaro daugiau nei 80 proc. visų šalies ūkių, todėl akivaizdu, kad jie itin svarbūs kaimo vietovių gyvybingumui, užimtumui ir ekonominio potencialo vystymuisi. Norint tokius ūkius sustiprinti, paskatinti diegti inovatyvias technologijas ir labiau orientuotis į rinką skiriama parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP). Jiems mokama iki 15 tūkst. eurų. Tolesnis labai smulkių ūkių rėmimas numatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane.
Parama jau pasinaudojo per 6 700 smulkiųjų ūkininkų
Smulkūs ūkiai dažnu atveju yra nepajėgūs investuoti ir taikyti modernių technologijų, todėl jie remiami palankiomis sąlygomis. Jiems skirta 2014–2020 m. KPP priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis ,,Parama smulkiesiems ūkiams“, kuria siekiama efektyvesnio ūkininkavimo modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje ir didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą.
„Programos priemonės tikslai apima inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą, tvarią plėtrą, aplinkos išsaugojimą bei klimato kaitos švelninimą“, – patikslina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.
Pagal minėtą KPP priemonę remiama žemės ūkio produktų gamyba ir žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimas ir tiekimas rinkai. O į paramą gali pretenduoti tik fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Parama teikiama pareiškėjui, kurio valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis nei 4 000 Eur ir ne didesnis nei 7 999 Eur.
Smulkiems ūkiams svarbu tai, kad parama mokama išmokos forma, kurios dydis – iki 15 000 Eur. KPP laikotarpiu smulkiems ūkiams remti buvo skirta bei panaudota 89 mln. Eur lėšų, iš jų pieninei galvijininkystei, kuriai teiktas prioritetas, teko 22,7 mln. Eur.
„Parama jau pasinaudojo daugiau nei 6 700 smulkiųjų ūkininkų, jų bus dar daugiau, kadangi šiai priemonei skyrus papildomų lėšų iš kitų KPP priemonių, 2023 m. planuojamas kvietimas teikti paraiškas“, – teigė Ž. Jasiulevičius.
Parama padidinta iki 25 000 eurų
Strateginio plano priemone ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ toliau bus remiami smulkieji ūkininkai, skatinant gaminti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, orientuotis į rinką, daugiau dėmesio skiriant naujoms technologijoms, skaitmenizacijai, taip pat norima paskatinti bendradarbiavimą įgyvendinant ūkininkų grupių projektus ir kolektyvines investicijas.
ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausiasis specialistas atkreipė dėmesį, kad pagal KPP priemonę, skirtą smulkiems ūkiams remti, paramos gali kreiptis tik fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. O 2023–2027 m. laikotarpiu paramos galės prašyti ir žemės ūkio veikla užsiimantys juridiniai asmenys, žemės ūkio kooperatyvai, superkantys ir realizuojantys tik savo narių valdose užaugintus ir jų pagamintus produktus.
Dar viena naujovė – paramos galės kreiptis ir keli ūkio subjektai, įgyvendindami kolektyvines investicijas, tuomet didėtų teikiama parama.
Strateginiame plane labai smulkiems ūkiams numatyta didesnė parama – iki 25 000. Eur. Jeigu projektą įgyvendins 2 ūkio subjektai, parama sieks iki 50 000 Eur, jei 3 – iki 75 000 Eur, o jeigu dalyvaus 4 ar daugiau ūkio subjektų – 100 000 Eur.
Taip pat pakelta valdos ekonominio dydžio kartelė: kai paraišką teiks vienas žemės ūkio subjektas, valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur. Kai paraišką kartu teiks keli ūkio subjektai, žemės ūkio valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur.
Nauja ir tai, kad parama nebebus mokama išmokos forma, bus taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kuomet paramos gavėjas patirs tinkamas finansuoti išlaidas ir teiks mokėjimą prašymą išlaidoms apmokėti. Paramos intensyvumas sieks iki 85 proc.
Bus skatinamos kolektyvinės investicijos
2023-2027 m. laikotarpyje toliau bus remiamos žemės ūkio produktų gamybos ir žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimo veiklos, didesnį dėmesį skiriant smulkių ūkių grupių projektams, skatinant bendrų investicijų naudojimą, kurios didins labai smulkių ūkio subjektų ekonominį gyvybingumą bei potencialą, nepaisant mažos jų veiklos apimties.
Vykdant projektų atranką prioritetinis dėmesys bus teikiamas smulkių ūkių grupių projektams, kuriuose numatomos kolektyvinės investicijos, projektams, jungiantiems subjektus, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę (ekologiniams ūkiams, ūkiams, dalyvaujantiems maisto kokybės sistemose, užsiimantiems ūkyje užaugintos produkcijos apdorojimu, perdirbimu valdoje), taip pat ir tokiems projektams, kai investuojama į mišrios specializacijos labai smulkius ūkius.
Perskirstymo išmokos
Esminis pokytis dėl perskirstymo išmokos yra tas, kad anksčiau ji buvo mokama už pirmuosius 30 ha, dabar – už 50 ha. Išmoka bus atitinkamai diferencijuojama, priklausomai nuo to, kiek ūkis turi hektarų. Dar viena naujovė – jeigu anksčiau perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha gaudavo absoliučiai visi ūkiai, dabar ją gaus tik tie ūkiai, kurie valdo ne daugiau kaip 500 ha.
ŽŪM nuotrauka
