Aplinkos ministerija parengė pasiūlymus, kaip apriboti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Numatoma gerokai sumažinti verslinės žvejybos įrankių limitus, o kai kuriuos visai uždrausti. Įgyvendinus šias priemones šiame vandens telkinyje bus pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų ir šlakių išteklių būklė, o žuvų eksploatavimo intensyvumas neviršys saugių biologinių ribų.
Siūloma visiškai uždrausti žvejybą 40-44 mm akių dydžio tinklais. Mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad to paties ilgio 40-45 mm akytumo tinklu neverslinio dydžio žiobrių pagaunama beveik 40 kartų daugiau nei 46-50 mm tinklu.
45–50 mm akių dydžio statomųjų tinklų siūloma sumažinti daugiau nei per pusę – vietoje 230 vnt. leisti žvejoti tik 99 vnt., 66 vnt. mažinamas ir 70–80 mm akių dydžio statomųjų tinklų kiekis, 46 vienetais siūloma mažinti marinių gaudyklių kiekį.
Be to, siūloma uždrausti žvejybą dreifiniais tinklais ir drausti žvejybos įrankių konvertavimą – pagal žvejybos įmonei paskirtą žvejybos kvotą turimų žvejybos įrankių keitimą į atitinkamą kiekį kitokio tipo ar akytumo žvejybos įrankių, pagal žvejybos efektyvumą.
Šie pakeitimai planuojami atsižvelgus į pastarųjų metų žuvų išteklių tyrimus Kuršių mariose. Jie parodė, kad dalies žuvų išteklių būklę apibudinančių indeksų reikšmių neatitinka geros apsaugos būklės, tuo pačiu ir Lietuvos įsipareigojimų pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žuvų bendrijų būklė yra bloga – per daug intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje. Įvertinę šiuos rodiklius mokslininkai siūlo verslinės žvejybos intensyvumą ir žuvų išteklių eksploatavimą šiose akvatorijose sumažinti ne mažiau kaip trečdaliu.
Mokslinių tyrimų duomenimis, sterkų išteklių būklė Kuršių mariose yra bloga, mažėja žiobrių, ešerių gausumas ir biomasė. Didžiausias šių žuvų neverslinio dydžio šalutinis laimikis yra 40–50 mm akių dydžio tinkluose.
Visi 2016-2018 m. šiais tinklais mokslininkų sugauti sterkai buvo mažesni nei verslinio dydžio, 2019 m. jų priegauda siekė 73,9 proc., 2020 m. – 93,4 proc., 2021 m. – 73,7 proc. Žiobrių neverslinė priegauda šiuose įrankiuose skirtingais metais siekė nuo 25,5 proc. iki 52,9 proc. Į tokio akių dydžio tinklus pakliūva ir nemažai draudžiamų žvejoti lašišų bei šlakių.
Ir toliau kasmet Kuršių mariose bus atliekami žuvų išteklių moksliniai tyrimai, vykdoma stebėsena ir vertinama, kaip šios priemonės veikia žuvų išteklius ir žuvų bendrijos ekologinę būklę indikuojančius rodiklius.
Šių priemonių sėkmė priklauso ir nuo žvejybos Rusijos Federacijai priklausiančioje marių akvatorijoje, kuri sudaro beveik tris ketvirtadalius šio vandens telkinio.
Su šiuos pakeitimus numatančiu aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymo „Dėl verslinės žvejybos įrankių limito 2023-2027 metais Kuršių mariose nustatymo projektu“ galite susipažinti čia. Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki gruodžio 22 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Aplinkos ministerijos nuotrauka
