Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis turi galimybę dar labiau sustiprinti aukštą pridėtinę vertę kuriančią šalies puslaidininkių pramonę, padėti išspręsti puslaidininkių lustų stygiaus klausimą ir gauti tam reikalingą finansavimą.
Mūsų šalis taip pat gali ženkliai prisidėti prie ES žiedinės ir žaliosios ekonomikos stiprinimo bei tvarumo politikos įgyvendinimo. Šie klausimai svarstomi ES Konkurencingumo taryboje, kurioje dalyvauja ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
„Sėkmingai įgyvendinus ES Konkurencingumo taryboje svarstomas iniciatyvas, didelę naudą pajus Lietuvos verslas. Šiomis iniciatyvomis stiprinamas puslaidininkių srities potencialas ir lyderystė technologijų srityje, didinamas įmonių indėlis į aplinkos apsaugą ir energijos tausojimą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė I. Valeškaitė.
Sėkmingas posėdyje svarstomo Europos lustų akto įgyvendinimas padėtų išspręsti puslaidininkių stygiaus problemą, taip pat padidintų tiek Lietuvos, tiek ir visos ES konkurencingumą ir atsparumą puslaidininkių technologijų srityje.
Jis taip pat prisidėtų vykdant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir atvertų galimybę tiek Lietuvos, tiek kitų ES valstybių verslui gauti finansavimą, nes pagal šį aktą bus sutelkta daugiau kaip 43 mlrd. eurų viešųjų ir privačiųjų investicijų. Šiame dokumente nustatytos ir priemonės, kurios leistų pasirengti būsimiems tiekimo grandinių sutrikimams, juos numatyti ir greitai į juos reaguoti kartu su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais.
Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymas – dar viena Lietuvos verslui aktuali tema. Įgyvendinus šiuos reikalavimus sustiprėtų tiek Lietuvos, tiek visos ES žiedinė ekonomika. Tai ne tik padėtų didinti energijos vartojimo efektyvumą, bet ir leistų iki 2030 m. sutaupyti 132 mln. tonų pirminės energijos. Šios energijos kiekis atitiktų maždaug 150 mlrd. m³ gamtinių dujų – beveik tiek, kiek ES importuoja iš Rusijos.
Taryboje svarstomas diegti skaitmeninis produkto pasas suteiktų informacijos apie gaminių tvarumą aplinkos atžvilgiu ir padėtų gaminius perkantiems vartotojams ir įmonėms priimti informacija pagrįstus sprendimus. Jis palengvintų gaminių taisymą ir perdirbimą bei didintų skaidrumą. Skaitmeninis produkto pasas taip pat padėtų valdžios institucijoms geriau atlikti patikras ir kontrolę.
ES Konkurencingumo taryba atvėrė kelią tolesnėms deryboms dėl Tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos. Ja nustatomi reikalavimai verslui, kurie padės kurti tvarią ekonomiką, siekti užsibrėžtų klimato kaitos srities tikslų. Derybose dėl šios direktyvos Lietuva ir toliau sieks, kad įpareigojimai neprieštarautų nacionalinei teisei, būtų objektyviai įgyvendinami ir nekenktų tiek įmonių, tiek ir visos ES konkurencingumui bei mažųjų ir vidutinių įmonių veiklos sąlygoms.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuotrauka
