Europos žaliasis kursas, kuriuo siekiama gerinti žmonių gyvenimo kokybę, kurti modernią ir konkurencingą ekonomiką, yra viena iš esminių ES Bendrosios žemės ūkio politikos, o tuo pačiu ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) dalių. Todėl skatinant šalies ūkininkus prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, veiksmingo gamtos išteklių valdymo, biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimo, ateinančio laikotarpio parama susieta su Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimais.
Ūkininkams GAAB – ne naujiena
Lietuvoje žemės ūkis išmeta apie 20 proc. visų šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų ir pagal šią taršą yra trečias po energetikos ir transporto sektorių. Kaip sakoma, lazda turi du galus, tad tarša atsisuka prieš pačius ūkininkus. Vis dažnėjančios kaitros, stiprios audros, potvyniai ir sausros sumažina derlių, neigiamai paveikia jo kokybę. Dėl karščio streso kyla pavojus gyvuliams. GAAB šalies ūkininkams nėra naujiena. Jau praėjusiame laikotarpyje ūkininkaujant reikėjo laikytis septynių reikalavimų, o naujajame laikotarpyje reikės devynių, numatančių veiksmus, skirtus klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos (GAAB1, GAAB2, GAAB3), vandens išteklių būklės apsaugai (GAAB4), dirvožemio apsaugai ir būklės gerinimui (GAAB5, GAAB6, GAAB7) bei biologinės įvairovės apsaugai (GAAB8, GAAB9).
„Nors dauguma reikalavimų buvo ir praėjusiame paramos laikotarpyje, bet jiems suteikta daugiau galių ir jie tampa vienu iš svarbiausių paramos teikimo elementų“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.
GAAB standartai nustato minimalius reikalavimus, užtikrinančius, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkos būklė. Tad šiais reikalavimais Lietuva sieks mažinti išmetamo ŠESD ir naudojamų trąšų kiekį, dirvožemio eroziją, puoselėti kraštovaizdį, saugoti biologinę įvairovę.
„GAAB reikalavimai privalomi visiems ūkininkams ir už jų nesilaikymą bus mažinamos tiesioginės išmokos“, – akcentuoja Tadas Švilpauskas. Nepaisantiems šių reikalavimų atsiranda grėsmė net visiškai prarasti tiesiogines išmokas. Tačiau, jei ūkininko žemėje nėra, tarkime, šlapynių ar durpžemių, erozijai jautrių teritorijų, jam ir jų apsaugą reglamentuojantys reikalavimai nėra taikomi.
Kaip teigia T. Švilpauskas, kiekvienas ūkininkas pagal esamus ar kuriamus žemėlapius nesunkiai nusistatys, kuriuos GAAB reikalavimus jis privalo vykdyti.
Reikalavimai klimato kaitai mažinti
GAAB1 – daugiamečių pievų apsauga – tarp ūkininkų pastaruoju metu yra daugiausia diskusijų sukėlusių reikalavimų. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, įsipareigojusi nemažinti daugiamečių pievų daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. Šis reikalavimas užkirs kelią reikšmingam dirvožemio organinės anglies kiekio mažėjimui ir ŠESD augimui, kuris neišvengiamai atsiranda suariant daugiametes pievas. Šis reikalavimas taip pat padės sumažinti mineralinių trąšų naudojimą.
Daugiamečių pievų mažėjimas ir ariamos žemės plotų plėtimas dėl didesnio mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo neigiamai veikia ir vandens telkinių būklę, intensyvina dirvožemio eroziją.
Todėl, kaip teigiama Strateginiame plane, jeigu einamaisiais metais daugiamečių pievų plotas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei leidžiama, pareiškėjams gali tekti jas atstatyti tame pačiame ar kitame plote. Nevykdžiusiems šio įpareigojimo bus taikomos paramos sąlygų pažeidimo sankcijos. Atkūrimo reikalavimas – 0,1 ha ir didesniems plotams.
Daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimas netaikomas, jei:
- daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į bl1 bloką (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);
- valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;
- daugiametės pievos apsodinamos mišku (išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius).
„Dėl GAAB1 standarto Lietuva tebesideri su Europos Komisija (EK). Be abejo, daugiametės pievos labai svarbios švelninant klimato kaitą, nes daugiamečiai žolynai absorbuoja anglies dvideginį, bet Žemės ūkio ministerija, norėdama apsaugoti šalies ūkininkus nuo priverstinio pievų atstatymo, vis dar tęsia derybas dėl referencinio daugiamečių pievų santykio ir jo apskaičiavimo“, – teigia T. Švilpauskas.
Ankstesniojo paramos laikotarpio žalinimo reikalavimas dėl daugiamečių pievų išlaikymo perkeliamas į šį reikalavimą.
GAAB1 reikalavimo privalo laikytis pareiškėjai, kurių deklaruotose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos.
GAAB2 – Šlapynių ir durpžemių apsauga – naujas standartas, papildantis 2023–2027 m. laikotarpio paramos sąlygas.
Jo atsiradimas siejamas su pasaulyje ir Lietuvoje prastėjančia šlapynių ir durpžemių būkle.
Kaip skelbiama Ramsaro konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 1993 metais, sekretoriato ataskaitoje „Pasaulio šlapynių apžvalga“ (Global Wetland Outlook, 2018), per pastaruosius 50 metų natūralios šlapynės pasaulyje nyksta tris kartus sparčiau nei miškai. To priežastis – ilgus metus į šlapynes buvo žiūrima kaip į nenaudingus plotus, dėl ko nuo 1900 metų išnyko 64 proc. planetos šlapynių, kurios, kaip nustatė mokslininkai, kaupia organinę anglį, formuoja mikroklimatą, valo orą ir vandenį, yra specifinių, dažniausiai retų augalų ir gyvūnų prieglobstis, teikia žaliavas pramonei ir žemės ūkiui.
Lietuvoje vien per 2014–2018 m. laikotarpį 11,3 proc. padidėjo durpžemiuose deklaruoti ariamosios žemės plotai. Tikėtina, kad išarti durpžemiai anksčiau buvo padengti žoline augmenija ir dėl arimo išaugo ŠESD emisijos. Kaip teigiama Strateginiame plane, absorbuojamas ŠESD kiekis mažėja: nuo 11,4 mln. t CO2 ekv. 2014 m. iki 8,3 mln. t CO2 ekv. 2019 m.
Siekiant paskatinti šalies ūkininkus prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir ŠESD kiekio mažinimo, nustatytose šlapynėse ir durpžemiuose, patenkančiuose į ūkininkų deklaruojamus plotus, draudžiama:
- sausinti šlapynių ir durpžemių plotus, negalimas naujų drenažo sistemų įrengimas, o senas sistemas rekonstruoti tik tais atvejais, kai tai nepakenkia durpžemių aplinkosauginei būklei;
- deginti durpžemių plotus;
- arti durpžemių plotuose.
GAAB2 nustatytas draudimas sausinti šlapynes leis išvengti ir didelio dirvožemio organinės medžiagos kiekio mineralizacijos – taip bus išsaugotos organinių dirvožemio savybės, išvengta padidėjusio mineralinio azoto išsiplovimo į vandens telkinius.
Šis reikalavimas įsigalioja nuo 2024 m., nes, kaip pažymi T. Švilpauskas, EK, atsižvelgdama į tai, kad GAAB2 visiškai naujas reikalavimas, sudarė sąlygas valstybėms narėms pasirengti jo įgyvendinimui.
„Iki to laiko bus parengta šlapynių nustatymo metodika, sukurtas informacinis ir skaitmeninis žemėlapis, atlikti kiti parengiamieji darbai. Visi išvardyti ir planuojami veiksmai reikalauja didelių laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Baigus visus parengiamuosius darbus, bus sukurtas detalus ir visus reikalavimus atitinkantis geoerdvinis duomenų rinkinys, kurio pagalba pareiškėjai galės susipažinti su jų valdose esančiais nustatytais šlapynių ir durpžemių plotais (informacija bus pateikiama ir paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje), o kontroliuojančios institucijos tų pačių duomenų pagalba galės atlikti kontrolės ir monitoringo darbus ir nustatyti, kaip pareiškėjai laikosi GAAB2 standarto“, – teigia T. Švilpauskas.
Ūkininkams, pažeidusiems šį reikalavimą, bus taikomos sankcijos. Jos nebus taikomos tik tuo atveju, jei durpžemių plotai lauke yra mažesni nei 10 proc., bet ne didesni kaip 1 ha.
GAAB2 standarto privalo laikytis pareiškėjai, kurių deklaruojama žemė patenka į nustatytus durpžemių ir šlapynių plotus.
Draudimas deginti ražienas
Strateginiame plane išlieka ūkininkams žinomas reikalavimas GAAB3 – draudimas deginti ražienas. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių ir kurie numatyti Aplinkos apsaugos reikalavimuose deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. Mokslininkų teigimu, deginant ražienas nukenčia paviršinis humuso sluoksnis, žūsta jame gyvenantys smulkieji gyvūnai ir augalai. Net per vieną deginimą dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais.
Taigi šis reikalavimas prisideda prie dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimo, skatina dirvožemio organinių medžiagų kiekio padidėjimą, dėl ko į atmosferą tiesiogiai neišleidžiamas CO2. O tai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės.
GAAB3 standartas galioja visoje Lietuvos teritorijoje ir jo privalo laikytis visi pareiškėjai.
Reikalavimas vandens išteklių būklės apsaugai
Nors vanduo sudaro apie 75 proc. mūsų planetos teritorijos, bet gėlas vanduo sudaro tik apie 5 proc. Klimato kaita ir augantis gyventojų skaičius sparčiai didina vandens poreikius ir dabar beveik 4 mlrd. gyventojų jau trūksta vandens. Manoma, kad 2050 m. vandens gali trūkti daugiau nei 5 mlrd. žmonių. Kalbant apie vandenį, kiekvienam verta prisiminti, kad vandens išteklių apsauga neapsiriboja valstybių sienomis.
Saugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos Lietuvos ūkininkus įpareigoja Strateginio plano GAAB4 standartas. Naujajame laikotarpyje paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje bus draudžiama paskleisti ne tik mėšlą ir (ar) srutas, bet ir mineralines trąšas bei augalų apsaugos produktus. Be to, minėtose juostose bus draudžiamas ir žemės dirbimas.
Kaip teigiama Strateginiame plane, vandens telkinius sudaro upės, ežerai, tvenkiniai ir rekultivuoti į vandens telkinius karjerai, natūralios ir sureguliuotos upės, drėkinimo ir nusausinimo kanalai.
GAAB4 reikalavimo pagrindinės sąlygos:
- pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtose Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje. Detalesnės sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose;
- mažiausias vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotis privalo būti 3 metrai;
- paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostose leidžiama ganyti ir mulčiuoti.
Siekiant suteikti papildomą paviršinių vandens telkinių apsaugą, pareiškėjai privalo laikytis papildomo reikalavimo – prie visų pareiškėjų laukuose esančių melioracijos griovių privalo būti paliekamos (ir deklaruojamos) 3 metrų palaukės su žoline danga (neįskaitant griovio šlaito).
„Kadangi šis reikalavimas atsiranda tik naujajame laikotarpyje, sudarant galimybes ūkininkams pasirengti, jis įsigalios tik nuo 2024 metų“, – pabrėžia ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas T. Švilpauskas, ragindamas ūkininkus kitais metais dirbant laukus prisiminti šį standartą.
Tikimasi, kad 3 metrų pločio palaukės su žoline danga sumažins vandens užterštumą, suteiks naudos biologinei įvairovei, nes atsiras sąlygos susidaryti floros ir faunos buveinėms. Be to, jos padės išlaikyti daugiamečių pievų referencinį rodiklį, kuris svarbus įgyvendinant GAAB1 standartus.
GAAB4 standarto privalo laikytis pareiškėjai, kurių deklaruojami plotai patenka į Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostas. Konkrečios teritorijos yra nustatytos ir pateikiamos Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų skaitmeniniame žemėlapyje.
Strateginiame plane pažymima, kad pareiškėjas gali naudoti palaukes žemės ūkio technikos eismui, bet žolinė danga turi išlikti vyraujanti.
Reikalavimai dirvožemio apsaugai ir būklės gerinimui
EK duomenimis, apie 70 proc. ES dirvožemių apimti degradacijos procesų, kurių nemenka dalis susijusi su žemės ūkiu. Tai erozija, kurią sukelia vanduo, vėjas ir žemės dirbimas ir tankinimas (suslėgimas), organinės anglies mažėjimas dirvožemyje ir dirvožemio biologinės įvairovės nykimas, druskėjimas bei natrio kiekio padidėjimas, dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais ir pesticidais jame atsirandantis per didelis nitratų bei fosfatų kiekis.
Mokslininkų teigimu, apie 19 proc. Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra pažeistos erozijos. Tai sudaro 0,5 mln. ha visų šalies žemės ūkio naudmenų.
Prie dirvožemio gerinimo ir erozijos mažinimo prisidės Strateginiame plane numatyti GAAB5, GAAB6 ir GAAB7 standartai.
GAAB5 standartas reglamentuoja erozijai jautrių teritorijų (šlaitų) apsaugą.
Palyginti su ankstesniuoju paramos laikotarpiu, naujajame dirvožemio apsaugai nuo erozijos skirtas GAAB5 papildytas reikalavimais, taikomais statesniuose nei 12 proc. šlaituose. Šiuose šlaituose draudžiamas horizontalus žemės dirbimas. Jį būtina pakeisti dirbimo skersai technologija. Minėtuose šlaituose neleidžiama auginti bulvių, pašarinių ir cukrinių runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių.
Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. būtina užtikrinti bent minimalią žolinių augalų augmeniją arba per žiemą palikti ražienas ar kitas augalų liekanas. Ražienų ar augalų liekanų įdirbimas minimu laikotarpiu yra draudžiamas. Negalima dirbti ir purenti žemės vaismedžių ir vaiskrūmių plotuose ir jų tarpueiliuose.
GAAB5 standartas padeda apsaugoti šlaitus nuo žemės ūkio veiklos sukeliamos erozijos, užkerta kelią tolesniam dirvožemio potencialo praradimui, padeda išlaikyti geros kokybės dirvožemį ūkininkavimui.
Šis reikalavimas privalomas pareiškėjams, kurių deklaruojami plotai patenka į nustatytas erozijai jautrias teritorijas.
Užtikrinti minimalią dirvožemio dangą apsaugant dirvožemį pažeidžiamiausiu laikotarpiu įpareigoja Strateginiame plane numatytas GAAB6 standartas– dirvos apsauga jautriausiu periodu.
„Tai vienas sudėtingiausių ir įvairaus vertinimo sulaukiantis reikalavimas, įpareigojantis dalyje deklaruoto ploto palikti dangą, kad per žiemą dirva be reikalo nedirvonuotų, kad būtų apsaugoma dirvožemio fizinė struktūra, gerinamas dirvožemio organinių medžiagų kiekis, mažinama maistinių medžiagų išplovimo rizika“, – reikalavimą apibūdina T. Švilpauskas.
Nors pradinis EK siūlymas buvo palikti dangą visoje dirbamoje žemėje 100 procentų, Lietuvai pavyko išsiderėti šalies ūkininkams palankesnes sąlygas. Pagal GAAB6 reikalavimą kiekvienais metais nuo gruodžio 1 d. iki kovo 15 d. pareiškėjai, deklaravusieji iki 50 ha, turės uždengti 50 proc., o deklaravusieji daugiau kaip 50 ha – 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės, sodų, uogynų.
Kaip pažymi T. Švilpauskas, yra trys alternatyvios dangos. Viena jų – rudenį pasėtos žieminės kultūros. Kita danga – neapartos ražienos. „Kol kas Lietuvoje didelė dalis ūkininkų jau rudenį pradeda ruošti dirvą, suardami po derliaus nuėmimo likusias ražienas. Prasidėjus naujajam paramos laikotarpiui to daryti nereikėtų. Vertėtų palikti ražienas iki kitų metų pavasario“, – ekonomiškesnį ir aplinkai draugiškesnį būdą rekomenduoja T. Švilpauskas.
Trečias variantas – augalų liekanos. Ši danga labiausiai tinka uogų ir daržovių augintojams.
Žemės dirbimas deklaruotuose plotuose su augaline danga ar augalų liekanomis nurodytu laikotarpiu yra draudžiamas.
GAAB6 standartas taip pat įpareigoja ūkininkus iki kiekvienų metų spalio 1 dienos apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais juodąjį pūdymą, išskyrus esantį ekologinių laukų apsaugos juostose. Juodojo pūdymo apsėjimo reikalavimas netaikomas daugiamečių sodų plotuose.
GAAB6 standartas netaikomas einamaisiais metais įveistiems arba atnaujintiems sodams ir uogynams ir yra neprivalomas plotams, kuriuose augo daržovės, bulvės, runkeliai.
Saugant dirvožemio potencialą, ūkininkai nuo 2024 pasėlių deklaravimo metų privalės laikytis GAAB7 standarto, reguliuojančio augalų kaitą. Šis standartas keičia žalinimo reikalavimą ir nustato reikalavimą užtikrinti kasmetinę augalų kaitą arba posėlių auginimą, jei tas pats pasėlis tame pačiame lauke auginamas dvejus metus iš eilės. Palyginti su žalinimo reikalavimu, pagal kurį vienas pasėlis galėjo sudaryti iki 75 proc. deklaruoto ariamos žemės ploto, įgyvendinant GAAB7 standartą bus pasiekta didesnė augalų kaita, leisianti pagerinti dirvožemio būklę, užtikrinti tvaresnį trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą.
Šis standartas leis išvengti dirvožemį alinančio monokultūrinio ūkininkavimo, sudarys sąlygas mažinti trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą ir tiesiogiai prisidės prie dirvožemio ir vandens telkinių būklės gerinimo. Mažėjant mineralinių trąšų naudojimui, mažės ir NH3 (amoniako) emisijos į orą. Augalų kaita naudinga tiek dirvožemio fizinei struktūrai, tiek derlingumui, tiek organinės medžiagos ir mikrofloros išsaugojimui bei cheminė sudėčiai.
GAAB7 standartas įpareigoja pareiškėjus laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo:
- tame pačiame lauke negali būti auginamas tas pats pasėlis ilgiau nei vienerius metus, t. y. kitais metais po einamųjų metų turi būti auginamas kitas pasėlis nei einamaisiais metais;
- tas pats pasėlis gali būti auginamas ir dvejus metus iš eilės (atsėliavimas) tame pačiame lauke su sąlyga, kad pirmaisiais metais tame pačiame plote bus auginami ir posėliniai augalai. Po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo privaloma pasėti posėlį, kuris turi būti nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 6 savaites. Per derybas su EK, Lietuvi pavyko dviem savaitėmis sutrumpinti posėlio išlaikymo laiką – EK siūlė 8 savaites;
Posėliniai augalai auginami tais pačiais metais kaip ir pagrindinė kultūra negali būti laikomi augalų kaitos nariu.
„Kadangi kukurūzai nedaro didelio poveikio dirvožemiui ir yra svarbūs gyvulininkystės poreikiams, Lietuva suderino su ES, kad pareiškėjai šią kultūrą tame pačiame lauke galėtų auginti ne ilgiau nei trejus metus tame pačiame lauke su sąlyga, kad jų laikomų ūkinių gyvūnų santykis (SG/ha palyginti su bendru deklaruotu plotu) yra didesnis negu 0,3 arba jeigu pareiškėjas yra registruotas kaip pašarų augintojas pašarų registre, gaminantis bei tiekiantis rinkai augalininkystės produktus ir galintis pateikti to įrodymus“, – teigia ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas.
Be to, pareiškėjui būtina užtikrinti bent vieną iš šių sąlygų:
- kiekvienais metais po kukurūzų derliaus nuėmimo iki sekančių metų kukurūzų sėjos dirvą padengti tarpiniais augalais – įsėliniais, posėliniais, žieminiais ar tarpiniais pasėliais;
- Kiekvienais metais, palyginti su praėjusiais, valdoje pakeisti bent 35 proc. ariamosios žemės plote auginamų augalų. Plotai, kuriuose per pastaruosius trejus metus pasėlis nebuvo pakeistas, ketvirtaisiais metais turi būti naudojami kitiems augalams auginti. Tarpiniai pasėliai, minimi pirmoje sąlygoje, gali būti traktuojami kaip pasėlio pakeitimas.
Minimalios augalų kaitos reikalavimas netaikomas daugiamečių augalų plotams, žolėms ir kitiems
žoliniams augalams bei pūdymui. Taip pat plotams, kuriuose auginami daugiamečiai sodiniai (uogynai įskaitytinai).
Sertifikuoti ekologiniai ūkiai laikomi atitinkančiais šį GAAB standartą, bet jiems taikomi augalų kaitos reikalavimai, nustatyti Ekologinio žemės ūkio taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d .įsakymu Nr.375.
GAAB7 reikalavimų privalės laikytis visi pareiškėjai, išskyrus tuos:
- kurių ariamoji žemės užima iki 10 ha;
- kurių daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametis žolynas;
- kurių daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais.
Šio reikalavimo vykdymo pradžia perkelta į 2024-uosius dėl karo Ukrainoje, kad nekiltų apsirūpinimo maistu problemų, nes augalų kaita mažina maisto gamybos efektyvumą.
Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga ir kokybė
Pasaulyje per 40 pastarųjų metų laukinių rūšių populiacijos sumažėjo 60 proc. Vienam milijonui rūšių gresia išnykimas. Aplinkoje prasidėjusiems procesams stabdyti 2020 m. gegužės mėnesį EK pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 metų. Ja siekiama, kad Europos biologinė įvairovė iki 2030 m. pradėtų atsigauti ir kad būtų šalinami pagrindiniai biologinės įvairovės nykimo veiksniai. Lietuvoje biologinei įvairovei saugoti ir atkurti Strateginiame plane numatyti du ūkininkams privalomi standartai.
Vienas jų – biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui skirtas GAAB8 standartas, kuris dėl karo Ukrainoje įsiteisės tik nuo 2024 metų. Šiame standarte pareiškėjams numatytas reikalavimas išlaikyti neproduktyvius kraštovaizdžio elementus deklaruojamoje ariamoje žemėje. Tai tiesiogiai prisidės prie biologinės įvairovės žemės ūkio naudmenose išlaikymo ir didinimo, kraštovaizdžio mozaikiškumo palaikymo.
Pareiškėjas, siekdamas atitikti šį reikalavimą, kiekvienais metais turi pasirinkti vieną iš šių dviejų alternatyvų:
Alternatyva Nr.1 – pareiškėjai ne mažiau nei 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės gali skirti kraštovaizdžio elementams (EASV) ir/arba pūdymui.
Alternatyva Nr.2 – pareiškėjai ne mažiau 7 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės gali skirti tarpiniams augalams arba azotą fiksuojantiems augalams su sąlyga, kad 3 proc. iš šių 7 proc. sudarys kraštovaizdžio elementai.
Orientacinis objektų ir negamybinių plotų, atitinkančių reikalavimus minimaliai daliai apskaičiuoti, sąrašas
Akmenynai, akmenų, šakų, kelmų krūvos, esančios ariamų laukų pakraščiuose, kurių minimalus aukštis yra vienas metras, minimalus plotas 2 kv. m ir atitinka 8 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto arba kurios aukštis daugiau kaip vienas metras, plotas daugiau kaip 2 kv. m ir atitinka 15 kv. m kraštovaizdžio ploto.
Vandens telkinių pakrantės, pagrioviai, įskaitant apsaugines vandens juostas. Vandens telkiniai gali būti natūralūs arba dirbtiniai, tačiau paramai netinka telkiniai, turintys betonuotas pakrantes.
Pakrančių ir juostų plotis – nuo 1 iki 20 m. Juostų, kurių plotis yra 1–10 m, 1 ilgio metras atitinka 10 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto, o juostų, kurių plotis yra 11–20 m, 1 ilgio metras atitinka 15 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto.
Ežios (ribinės juostos), palaukės. Tai žolinių augalų juostos (be medžių ir krūmų); juosta tarp dviejų ariamų laukų, skirianti žemės sklypus arba deklaruojamus laukus (paramai netinka juosta, esanti tarp pievos ir ariamo lauko) arba juosta, esanti lauko pakraštyje. Prisiimtų įsipareigojimų metu juostos vietos keisti negalima. Juostos plotis 1–6 m. Juostų, kurių plotis yra 1–3 m, 1 ilgio metras atitinka 6 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto, o juostų, kurių plotis yra 4–6 m, 1 ilgio metras atitinka 9 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto.
Apsauginės medžių ir krūmų juostos. Tai juostos prie ariamos žemės laukų, įskaitant tas, kurios auga prie vandens telkinių. Visos besiribojančių laukų kombinacijos yra leistinos. Minimalus ilgis 10 m, plotis 1–20 m. Juostų, kurių plotis yra 1–10 m, 1 ilgio metras atitinka 5 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto, o juostų, kurių plotis yra 11–20 m, 1 ilgio metras atitinka 10 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto.
Pavieniai medžiai ar krūmai. Tai taškinis elementas ariamuose laukuose, įskaitant ir prie elektros stulpų/atramų augančius krūmus. Pavieniais medžiais laikomi tie medžiai, kurių lajos nesiliečia. Medis ar krūmas, kurio aukštis yra 1–3 m, atitinka 10 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto, o kurio aukštis yra daugiau nei 3 metrai, atitinka 30 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto.
Medžių ir krūmų grupės, įskaitant senų sodybviečių želdinius.
Paramai tinka iki 0,5 ha (netaisyklingos formos, išbraižomas konkretus plotas pagal lajų projekciją) ariamoje žemėje. 1 kv. m atitinka 2 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto. Minimalus plotas 100 kv. m.
Pūdymui palikta žemė. Pareiškėjai privalo užtikrinti, kad nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. žaliajame pūdyme nebūtų vykdoma žemės ūkio gamyba (t. y. ganomi gyvuliai, šienaujama žolė,
išskyrus žaliosios masės susmulkinimą ir įterpimą į dirvą) einamųjų metų produkcijai gauti.
Žaliajame pūdyme auginami žemės ūkio augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi
būti įterpiami į dirvą, o prieš įterpiant į dirvą nuimti augalų derlių draudžiama. Pūdymo plotuose draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus.
Kasmet užmirkstančios vietos ariamojoje žemėje. Tai plotinis objektas nuo 100 kv. m iki 5000 kv. m ariamame lauke ar jo pakraštyje, kur dėl prastai veikiančios melioracijos kultūra negali būti pasėta. 1 kv. m atitinka 2 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto.
Kūdros – tai netaisyklingos formos nuo 100 kv. m iki 5000 kv. m ploto elementas, kurio 1 kv. m atitinka 2 kv. m kraštovaizdžio elemento ploto.
Pareiškėjams draudžiama sunaikinti jų valdose esančius miškelius ir tvenkinius bei kūdras, kurie yra išskirti kaip kraštovaizdžio elementai EASV sluoksnyje.
Svarbu pažymėti, kad:
- plotuose, patenkančiuose į Paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, draudžiama kirsti ir genėti medžius bei gyvatvores paukščių jauniklių perėjimo ir augimo metu, t. y. nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d.; (taikoma ir 2023 m.)
- tarpinių pasėlių ploto perskaičiavimo koeficientas yra 0,3, t. y. 1 kv. m atsitinka atitinka 0,3 kv. m užskaitos ploto;
- tarpinių pasėlių ir azotą fiksuojančių augalų plotuose draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus;
- valdoje esančius kraštovaizdžio elementus (medžių giraitės, tvenkiniai) bus privaloma išlaikyti. (taikoma ir 2023 m.)
Šis standartas netaikomas pareiškėjams, deklaruojantiems mažiau nei 10 ha ariamosios žemės, jeigu daugiau kaip 75 proc. ūkio ariamosios žemės naudojama žolei ar žoliniams pašarams auginti, pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais, jeigu daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemė sūkio paskirties žemės yra daugiametės pievos, yra naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba naudojama keliais minėtais tikslais, deklaruojantiems daugiamečius augalus
Nuo 2023-iųjų įsigaliojantis GAAB9 standartas – Aplinkos atžvilgiu jautrių daugiamečių pievų apsauga – riboja veiklą pažeidžiamose daugiametėse ganyklose arba pievose, t. y. patenkančiose į pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“. Šis reikalavimas draudžia šias teritorijas arti ar jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą. Tokias pievas galima atnaujinti – suarti ir atsėti, jeigu tai leidžiama gamtotvarkos plane. Detalesnės gamtotvarkos priemonės (galimas pievų atnaujinimas, atsėjimas) pateikiamos saugomų teritorijų įstatyme bei Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos strateginio planavimo dokumentuose. Pievų atnaujinimas ir atsėjimas gali būti vykdomas tik gavus kompetentingos gamtos apsaugos institucijos sutikimą .
Šis reikalavimas užtikrins biologinės įvairovės požiūriu vertingų pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių išlaikymą. GAAB9 prisideda ir prie vertingų buveinių ir rūšių, įskaitant paukščių lizdavietes ir veisimosi vietas, apsaugos, anglies sekvestracijos, vandens ir dirvožemio kokybės gerinimo.
Laikytis šio reikalavimo privalo pareiškėjai, kurių deklaruojami plotai patenka į Aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų daugiamečių ganyklų arba pievų sluoksnį.
Netiesiogiai prie biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo prisidės ir GAAB5 bei GAAB6 standartai, kurių dėka didės dirvožemio padengimas augaline danga, o žiemos laikotarpiu dirvožemį dengiantys žemės ūkio augalai arba paliktos neapartos ražienos bei kitos augalų liekanos sukurs palankią mitybos bazę laukiniams žolėdžiams žinduoliams ir agrarinio kraštovaizdžio paukščiams.
Konkrečiam ūkiui – individualus GAAB taikymas
„Kiekvienas ūkis individualus, ir kiekvienam jų bus taikomi skirtingi reikalavimai. Jei ūkininkas neturės daugiamečių pievų, jam negalios nei GAAB1, nei GAAB9, – ūkių specifikos svarbą vykdant GAAB standartus akcentuoja ŽŪM atstovas. – Ministerija paskelbs visus žemėlapius, kuriais vadovaudamiesi ūkininkai galės nusistatyti, kokios teritorijos, kurioms pritaikytas vienas ar kitas GAAB standartas, yra jų dirbamoje žemėje. Ir tai siūlyčiau padaryti nelaukiant deklaravimo dienos, kad neatsirastų pažeidimų, už kuriuos bus taikomos sankcijos, sumažinant tiesiogines išmokas. Ministerija artimiausiu metu planuoja paskelbti, kokias sankcijas ūkininkui užtraukia konkrečių GAAB standartų pažeidimai.“
ŽŪM nuotrauka
