Pradedamas rengti visų statybos sektoriaus dalyvių ilgai lauktas projektas – Statybos kodeksas. Jame bus nustatytos aiškios ir nuoseklios statinių projektavimo, statybos bei naudojimo taisyklės, atsisakant perteklinio, dubliuojančio, kazuistinio teisinio reguliavimo.
Kodeksas apjungs visas statinių statybą reguliuojančių įstatymų nuostatas. Tai leis sudėtingą statybos procesų biurokratiją pakeisti inovacijomis ir suskaitmeninti, stipriai sumažinti administracinę naštą.
Aplinkos ministerijos parengtame Statybos kodekso koncepcijos projekte pateiktos trys alternatyvos. Pritarus Vyriausybei, pasirinkta koncepcijos antroji alternatyva, paremta statinio gyvavimo ciklo (SGC) stadijomis, numato vidutinio masto reformą, į Statybos kodeksą perkeliant dalį šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų, kartu siekiant kokybinės jų peržiūros. Antroji koncepcijos alternatyva išskiria svarbiausias SGC dalis ir pagal jas apibrėžia Statybos kodekso ir peržiūrimų teisės aktų apimtis.
Pagal šią alternatyvą rengiamas Statybos kodeksas apims projektinių pasiūlymų, statinių projektavimo, statybos ir užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir avarijos reguliavimą. Rengiant kodeksą taip pat bus aiškiai apibrėžtas įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų skaičius bei susiaurintas subjektų, galinčių priimti statybų procesą reguliuojančius norminius dokumentus, ratas.
Siekiant platesnės diskusijos ir didesnio specialistų, ekspertų, visuomenės įsitraukimo rengiant Statybos kodeksą Aplinkos ministerija sudarė darbo grupę. Į ją įtraukti Ekonomikos ir inovacijų, Kultūros, Vidaus reikalų, Žemės ūkio, Krašto apsaugos ministerijų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Kalėjimų departamento, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, kitų valstybinių įstaigų atstovai.
Taip pat joje dalyvauja socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovai – Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos, Lietuvos statybininkų asociacijos, Vilniaus TECH, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos ir kiti.
Darbo grupė dirbs Statybos kodekso projekto ir jo lydimųjų teisės aktų rengimo, derinimo ir svarstymo metu. Ji vertins ir teiks pastabas, konkrečius tobulinimo siūlymus pagal antrąją koncepcijos įgyvendinimo alternatyvą rengiamam Statybos kodekso projektui, spręs kitus su kodekso parengimu susijusius klausimus. Statybos kodekso įgyvendinimui reikalingų teisės aktų rengimo eiga bus koordinuojama pagal šios darbo grupės suderintą teisės aktų rengimo planą. Bus rengiami vieši klausymai, kad visuomenė galėtų sekti procesą.
Su Statybos kodekso koncepcija galima susipažinti čia
Aplinkos ministerijos nuotrauka
