Japonijos sprendimas įvežti jautieną bei jos produktus ir iš vyresnių nei 30 mėnesių amžiaus galvijų suteikė naujų komercinių galimybių Lietuvos mėsos pramonei. Šios šalies vartotojus jau pasiekė pirmieji vienos Lietuvos įmonės gaminami jautienos produktai ir subproduktai.
„Platesnis Japonijos rinkos atvėrimas yra labai svarbus Lietuvos įmonėms, netekusioms galimybių eksportuoti į Kiniją. Tikėtina, kad sėkmės istorijos įkvėps ir paskatins kitas Lietuvos įmones eksportuoti savo produkciją į Japoniją, nes šios šalies importuotojų susidomėjimas lietuviška produkcija nuolat auga“, - sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Anot Lietuvos žemės ūkio atašė Japonijoje Kristinos Mineikienės, japonus domina ne tik lietuviška jautiena ir jos subproduktai, bet ir medus, pieno ir kanapių produktai.
„Pastebime, kad Japonijoje itin išaugo poreikis tų produktų, kurie būdavo eksportuojami iš Ukrainos. Tad atsivėrė daugiau galimybių mūsų eksportuotojams. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – medus. Kitąmet į Japoniją, tikėtina, jo eksportuosime kur kas daugiau.
Japonijos įmonės domisi ir galimybėmis investuoti Lietuvoje į kanapių produktų gamybą bei prekybą jais. Taip pat kyla rūkytos kalakutienos ir rūkytos lašišos eksporto poreikis, tad Lietuvos įmonėms išties veriasi daugiau kelių, o Žemės ūkio ministerija ir atašė užsienyje yra pasirengę joms padėti“, - teigia žemės ūkio atašė.
„Rudenį planuojama ministro vadovaujama verslo misija į Japoniją, kurios metu numatomi svarbūs susitikimai su potencialiais importuotojais, todėl kviečiame Lietuvos įmones jungtis, kad būtų užmegzti tiesioginiai kontaktai.
Šiuo metu mūsų eksportuotojams situacija itin palanki – pasauliniai maisto eksporto trikdžiai palietė ir Japoniją – didelė dalis Pietų Amerikos šalių apribojo eksportą. Tad sunerimusi dėl tiekimo trikdžių Japonijos rinka, priklausoma nuo maisto produktų importo, atsigręžia į Europą, o įgyvendinamas Europos Sąjungos ir Japonijos laisvos prekybos susitarimas numato vis mažėjančius importo į Japoniją muitus“, - sako Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.
ŽŪM nuotrauka
