Kaip auginti galvijus tausojant klimatą, nederlingoje dirvoje išauginti biologiškai tvarius augalus ir gauti naujus produktus panaudojant daržovių išspaudas – į šiuos ir kitus žemės ūkiui aktualius klausimus atsakymų ieško mokslininkai, kartu su užsienio kolegomis vykdantys Žemės ūkio ministerijos finansuojamus tyrimus.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto (LSMU), Kauno technikos universiteto (KTU), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) mokslininkai ministerijos atstovams bei socialiniams partneriams pristatė tokių tyrimų rezultatus. Jie taip pat pasidalijo savo gerąja patirtimi bei tarptautine praktika, įgyta bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais.
Projektą „Biologiškai tvarios ir klimatui palankios augalinės produkcijos maistui ir pašarams auginimas mažo našumo dirvožemiuose“ Lietuvos mokslininkai vykdė kartu su Estijos, Prancūzijos, Lenkijos, Belgijos ir Vokietijos mokslininkais. Jie aiškinosi, kaip padidinti potencialų augalų derlingumą ir augalinės produkcijos pridėtinę vertę mažo našumo dirvožemiuose, naudojant dirvožemį praturtinančias, augalų produktyvumą didinančias ir derliaus kokybę gerinančias priemones – kompostą, seleną ir silicį.
Aštuoniose šalyse vykdytu tyrimu „Klimatą tausojančios galvijų auginimo sistemos“ buvo siekiama sukurti klimatą tausojančias galvijų auginimo sistemas, leidžiančias sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekį bei išlaikyti socialiai ir ekonomiškai tvarius ūkius.
Mokslininkai, atlikę tyrimą „Europos žalųjų pieninių galvijų viduveislinė ir tarpveislinė bioįvairovė – išsaugojimas per panaudojimą“ aiškinosi, kaip išsaugoti ir vystyti Europos žalųjų pieninių galvijų veisles.
„Mokslininkų išvados ir siūlymai leidžia daryti teisingus sprendimus ir pasirinkti tinkamą kelią. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs kuriant ir tobulinant žinias, praktiką, technologines naujoves, formuojant politiką ir ieškant efektyviausio kelio pereiti prie tvaraus ir naudą nešančio ūkininkavimo. Tai yra reikšmingas indėlis į mūsų mokslinę bazę ir paskata judėti į priekį“, - sako žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.
Pastaraisiais metais vykdomi šie tarptautiniai moksliniai projektai:
- „Tradicinių daržovių išspaudų dezagregacija (suardymas) inovatyviomis priemonėmis naujų produktų gavimui ir išeigų didinimui“ (DISCOVERY). 2018–2021 m. projektą vykdė KTU.
- „Biologiškai tvarios ir klimatui palankios augalinės produkcijos maistui ir pašarams auginimas mažo našumo dirvožemiuose (BioFoodOnMars)“. 2020–2023 m. projektą vykdo LAMMC.
- „Europos žalųjų pieninių galvijų viduveislinė ir tarpveislinė bioįvairovė – išsaugojimas per panaudojimą“ (ReDiverse). 2017–2021 m. projektą vykdė LSMU.
- „Klimatą tausojančios galvijų auginimo sistemos (CCCfarming)“. 2021–2023 m. projektą vykdo LSMU.
- „Ožkų virusinio artrito-encefalito (OAE) diagnostikos greitojo testo sukūrimas ir įvertinimas“ (CAE-RAPID). 2021–2023 m. projektą vykdo LSMU.
Taip pat šiuo metu vyksta dar keletas kvietimų teikti paraiškas vykdyti tarptautinius mokslo projektus.
Kiekvienas metais Žemės ūkio ministerija tarptautiniams moksliniams tyrimams skiria apie 200 tūkst. eurų.
ŽŪM nuotrauka
