Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą RePowerEU, kuriame numato priemones, kaip pertvarkyti Europos energetikos sistemą, kad ji nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas ir iš Europos mokesčių mokėtojų kasmet pareikalauja beveik 100 mlrd. eurų bei padėtų įveikti klimato krizę.
Šį užmojį galima pasiekti taupant energiją, įvairinant jos tiekimą ir sparčiau plečiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą. Kuo daugiau atsinaujinančių išteklių energijos vartosime elektros energijos gamybos, pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, tuo greičiau tapsime nepriklausomi, pereisime prie žaliosios ekonomikos ir ilgainiui mažiau mokėsime.
Europos Komisija siūlo 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo tikslą padidinti nuo 40 iki 45 proc. ir sukurti sistemą, pagal kurią bus įgyvendinamos tokios iniciatyvos kaip „Solar Rooftop“, kuri numato laipsniškai nustatyti pareiga įrengti saulės baterijų plokštes ant naujų viešųjų, komercinių ir gyvenamųjų pastatų stogų bei kelia tikslą du kartus paspartinti šilumos siurblių įrengimo tempą ir priemonių, geoterminei bei saulės šiluminei energijai integruoti į modernizuotas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas diegimą.
Šiuo metu atnaujinama Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyva numato visiškai atsisakyti iškastinio kuro pastatų ūkyje. Siekiant sumažinti šiltnamio dujų emisijas visi pastatai iki 2050 m. turės nenaudoti dujų, anglies, dyzelino ir juos pakeisti žaliąja energija - geotermine, saulės, vėjo, oro, vandens ir kt.
Atsižvelgusi į šiuos tikslus, Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Statybos techninio reglamento „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimo projektą, kuris numato kelis svarbius pokyčius, susijusius su direktyvos įgyvendinimu Lietuvoje. Siūlomi pakeitimai susiję su pastatų energinių klasių skaičiavimu, kompiuterinėmis programomis, kurias galima naudoti pastatų energinio naudingumui apskaičiuoti bei pastatų sandarumo matavimais.
Projekte siūloma įteisinti nuostatą, kad visi pastatai, kurie po renovacijos sieks C ir aukštesnės energinės klasės, privalės naudoti tik atsinaujinančius energijos išteklius ir sudaroma galimybė pastatų energinio naudingumo sertifikavimui naudoti ne tik Aplinkos ministerijos aprobuotą, bet ir kitas kompiuterines programas. Sprendžiant problemą, su kuria susiduriama atliekant pastatų sandarumo matavimus numatoma leisti matuojant sandarumą nevertinti dalies šildomų patalpų, bet ne daugiau kaip 20 proc. pastato visų šildomų patalpų tūrio.
Su Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimo projektu galite susipažinti čia
Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki gegužės 27 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje arba elektroniniu paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
