Sekmadienį Lietuva kartu su 195 pasaulio valstybėmis, pasirašiusiomis Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, minės Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Šių metų jos šūkis – „Kuriame bendrą ateitį visoms gyvybės formoms“ – atskleidžia, koks priklausomas nuo gamtos yra žmogus ir skatina keisti įpročius, kad sustabdytume biologinės įvairovės nykimą, pražūtingą visai planetai.
„Mes, žmonės, esame tiesiogiai priklausomi nuo biologinės įvairovės būklės. Labai gaila, bet šiuo metu biologinė įvairovė išgyvena gilią krizę, mokslininkai teigia, kad prarandame rūšis tūkstantį kartų greičiau, negu bet kada žmonijos istorijoje ir su išnykimo grėsme susiduria maždaug milijonas rūšių. Biologinės įvairovės išsaugojimas labai priklauso nuo žmogaus, todėl kiekvienas iš mūsų kasdien galime imtis veiksmų, kad darniai sugyventume su gamta“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė.
Lietuva gali didžiuotis ir džiaugtis savo unikalia gamta, tačiau mūsų šalyje išlieka nemažai biologinės įvairovės išsaugojimo problemų, tokių kaip žemės naudmenų keitimas, nedarnus gamtos išteklių naudojimas, aplinkos tarša, klimato kaita, invazinių rūšių plitimas.
Šiemet Vyriausybė patvirtino dešimtmečio strateginį dokumentą – Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo programą, kurioje numatyta – išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą, užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą.
Lietuvoje toliau plečiamos saugomos teritorijos – neseniai penkis kartus padidintas Punios gamtinio rezervato plotas, per 2021 m. vien „Natura 2000“ tinkle saugomų natūralių buveinių plotas padidėjo 35 tūkst. ha.Įgyvendinamos įvairios Gyvūnų gerovės metų iniciatyvos.
Lietuva turės prisidėti ir siekiant ambicingų ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslų – padidinti saugomų teritorijų plotą iki 30 procentų, gerinti rūšių ir buveinių apsaugos būklę, stiprinti apdulkintojų apsaugą, mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą, žemės ūkio paskirties žemę praturtinti kraštovaizdžio elementais, atkurti ištiesintas upių vagas.
Taip pat kartu su kitomis pasaulio šalimis įgyvendinti naująją Pasaulinę biologinės įvairovės išsaugojimo po 2020 m. darbotvarkę, kurią planuojama patvirtinti Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje šių metų rudenį.
Pažymint Tarptautinę biologinės įvairovės dieną siekiama geriau informuoti visuomenę apie biologinę įvairovę, apimančią daugiau kaip 8 milijonus mūsų planetos rūšių – nuo gyvūnų ir augalų iki grybų ir bakterijų, taip pat ir ekosistemas – miškus, pievas, pelkes, ežerus, upes, kalnus, vandenynus ir kitas.
Atkreipiame dėmesį, kad visa biologinė įvairovė skirstoma į tris lygius: genetinę įvairovę (genetinės informacijos, esančios visų rūšių genuose, visuma), rūšių įvairovę (visų Žemėje esančių rūšių įvairovė) ir ekosistemų įvairovę (buveinių, natūralių bendrijų ir ekologinių procesų biosferoje įvairovė).
Biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamos naudos, taip vadinamųjų ekosisteminių paslaugų, spektras labai platus ir įvairus – tai geriamojo vandens, maisto, vaistų tiekimas, klimato kaitos, potvynių valdymas, vandens ir oro valymas. Jos svarbios ir verslui, ypač žemės ūkiui, statybai, maisto pramonei ir kt.
Išsaugomų ekosistemų teikiama nauda turi ir piniginę išraišką. Atliktos studijos rodo, kad Europos Sąjungoje saugomos teritorijos kasmet sukuria vertės už maždaug 200-300 mlrd. eurų. Lietuvoje šis skaičius kasmet siekia beveik 194 mln. eurų.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
