Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leis pradėti ilgai lauktą reformą – valstybinės žemės valdymą 103 Lietuvos miestuose patikėjimo teise perduoti 60 savivaldybių. Savivaldybių teisė valdyti jų teritorijose esančią žemę yra Vakarų Europos standartas, kurio turi siekti ir Lietuva.
Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmajame etape Aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 1 d. formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) taptų pavaldi Aplinkos ministerijai.
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) miestų administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija formuotų žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras būtų visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtiniu.
Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos bei pasiūlymai, susiję su teisinio reguliavimo klausimais.
Šiuo metu vykdoma valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politika mažina investuotojų ir finansuotojų pasitikėjimą valstybinėje žemėje įgyvendinamais projektais, dėl to pritraukiama mažiau investicijų į savivaldybes, prastėja galimybės užtikrinti vietos gyventojų poreikius.
„Įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, vietos savivaldai miestuose bus suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir atstovauti jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus“, – reformos prasmę pabrėžia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos funkcijas sutelkus vienoje institucijoje bus aiškiai apibrėžta jų atsakomybė, mažės administracinę naštą didinančių procedūrų. Taip pat bus visapusiškai užbaigta darbų sekos grandinė pradedant žemės sklypo suformavimu, statinio ar pastato suprojektavimu ar statyba ir baigiant nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.
Be to, bus efektyviau naudojami valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai, informacinių technologijų ištekliai, kuriamos elektroninės paslaugos.
Sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose. Pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos. Vietos savivalda atliks ne formalų, o realų valstybinės žemės šeimininko vaidmenį ir bus labiau motyvuota racionaliai ir efektyviai naudoti teritorijas.
Šią pertvarką reglamentuosiančius Žemės įstatymo pakeitimo projektą ir su ja susijusius dar 19 įstatymų pakeitimų projektus dar turės patvirtinti Seimas.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
