Iš Vidurio Lietuvos į Dzūkijos nacionaliniame parke esantį Stėgalių gamtinį kompleksą sėkmingai perkelta pirmoji stumbrė. Jai uždėtas ankaklis su siųstuvu, stumbrė yra stebima. Čia turėtų būti perkelta apie 20 stumbrų iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, aptvaras Dzūkijos nacionaliniame parke – gana didelis, beveik 100 hektarų. Tad iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų perkelti stumbrai čia turėtų jaustis gerai bei suformuoti naują bandą. Vėliau juos planuojama paleisti į laisvę. Tikimasi, kad perkeltieji stumbrai jungsis su Lenkijos Belovežo stumbrų ir kitomis netoliese esančiomis populiacijomis.
Vidurio Lietuvoje gyvenantys girių galiūnai patiria inbrydingą, kai kryžminasi artimos giminės stumbrai, tad ši saugoma rūšis ima sirgti įvairiausiomis ligomis, gręsia išsigimimas. Dzūkijoje susiklostytų palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su kitų šalių stumbrų populiacijomis. Dzūkijos nacionaliniame parke jau vaikšto keletas stumbrų, imigravusių iš Baltarusijos arba Lenkijos.
Stumbrų perkėlimas numatytas projekte „Stumbrų apsaugos priemonių gerinimas“, kurio tikslas – saugoti ir atkuriti šią nykstančią gyvūnų rūšį. Jį įgyvendina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, projekto partneriai – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija bei Valstybinių miškų urėdija.
Projektas apima ir nuolatinį laisvėje ir nelaisvėje gyvenančių stumbrų populiacijos stebėjimą bei tyrimus. Pagal jį planuojama perkelti dalį laisvėje Vidurio Lietuvoje gyvenančių stumbrų populiacijos į laikino laikymo aptvarus Dzūkijos nacionaliniame parke. Norima, kad stumbrai adaptuotųsi naujose gyvenimo sąlygose ir vėliau juos išleisti į laisvę tinkamuose biotopuose.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
