Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Ekokonsultacijos“ parengė ir pristatė esamos situacijos pavojingųjų atliekų identifikavimo srityje apžvalgą ir jos išvadomis bei pasiūlymais remiantis parengtą Vieningą pavojingųjų atliekų identifikavimo metodiką.
Ši metodika skirta ne tik valstybės ir savivaldos institucijoms, įstaigoms, bet ir gyventojams, ūkio subjektams. Jos tikslas – teisingai vertinti ir taikyti nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus, siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą, kad šios atliekos būtų saugiai ir efektyviai surenkamos bei tvarkomos.
Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, sukurta kokybiška ir aiški metodika leis pasiekti taip reikalingų pokyčių pavojingųjų atliekų tvarkymo srityje.
Esamos situacijos apžvalga atskleidė, kad pavojingųjų atliekų klasifikavimo ir identifikavimo teisinis reglamentavimas, nustatytas skirtinguose teisės aktuose tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu, yra per sudėtingas suprasti ir taikyti visoms teisingu atliekų tvarkymu suinteresuotoms pusėms, tam trūksta metodinės pagalbos ir ją teikiančios institucijos.
Kitų šalių patirtis rodo, kad dažniausiai siekiant palengvinti šių atliekų klasifikavimą ir identifikavimą parengiama metodinė pagalba dėl teisės aktų taikymo, priimami politiniai sprendimai dėl tam tikrų atliekų priskyrimo pavojingosioms ar nepavojingosioms be papildomų pavojingųjų savybių įvertinimo.
Vieninga pavojingųjų atliekų identifikavimo metodika apibendrina teisės aktuose šių atliekų identifikavimui nustatytus reikalavimus, įvairiuose šaltiniuose esančią informaciją ir užsienio šalių gerąją praktiką. Taip pat pateikia rekomendacijas, sprendimų priėmimo schemas, kaip teisingai vertinti ir taikyti nacionalinius ir ES teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo.
Nors aptartos atliekų klasifikavimui ir identifikavimui skirtos schemos iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingos, tačiau stengtasi metodikos sandarą ir taikymo etapus pateikti visiems suprantama ir lengviau taikoma forma – sprendimų priėmimo schemomis atsakant į klausimus „taip“ arba „ne“. Tikimasi, kad šis principas ir schematiškai pateikiami algoritmai palengvins metodikos taikymą.
Pirmojoje metodikos dalyje detaliai aprašoma, kaip gyventojams klasifikuoti buityje susidarančias pavojingąsias atliekas ir kur jas atiduoti. Kitos dalys skirtos identifikuoti ūkinės veiklos metu susidarančias atliekas, pateikiamos šių etapų subtilybės ir esminiai aspektai. Taip pat pristatyti hipotetiniai metodikos taikymo pavyzdžiai praktiškai tuščių pakuočių ir užteršto grunto atvejais taikant III metodikos etapo principines schemas.
Apžvalga ir metodika pristatytos suinteresuotų grupių atstovams konferencijoje. Kartu vyko diskusija, kurioje dalyviai pateikė savo pasiūlymus ir pastabas. Metodiką siūlyta padaryti privalomą, paskirti metodinę pagalbą dėl metodikos taikymo teikiančią atsakingą instituciją. Siūlyta ugdyti įmonių sąžiningumą tvarkant pavojingąsias atliekas, aptartas poreikis ne tik konsultuoti, bet ir efektyviau kontroliuoti, kaip rūšiuojamos pavojingosios atliekos.
Metodika ir apžvalga parengtos įgyvendinant projektą „HAZ-IDENT“, kuris finansuojamas Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energija ir klimato kaita“ lėšomis.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
