Didžiųjų savivaldybių valdomi šilumos tiekėjai turės naudoti daugiau biokuro, pagaminto iš miško kirtimo liekanų ir tokiu būdu sumažintų šildymo paslaugų kainas. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančią Šilumos ūkio įstatymo pataisą.
Šilumos ūkio įstatymas nustato, kad šilumos tiekimo licencijos turėtojas, t.y. šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, vykdydamas licencijuojamos veiklos sąlygas, privalo užtikrinti, kad bendrame kuro balanse ne mažiau kaip 30 proc. sudarytų biokuras, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. Šiuo metu tai aktualu 12 didmiesčių šilumos tiekėjams.
Taip pat nustatoma, jeigu biokuras ir (ar) gamtinės dujos buvo įsigyti nepažeidžiant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kuro sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą neribojamas. Kitų biokuro rūšių, kuriomis neprekiaujama biržoje, arba, jeigu buvo nustatyta, kad kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, buvo perkamas nesilaikant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, įsigijimo sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas vadovaujantis Tarybos nustatyta tvarka.
Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, kad valstybiniuose miškuose kirtimo liekanų gali būti apie 400 tūkst. kietmetrių. Privačių miškų savininkai, taip pat galėtų patiekti tokį pat miško kirtimo liekanų kiekį.
Irmanto Gelūno (15min.lt) nuotrauka
Energetikos ministerija
