Siekdama gerinti valstybinių melioracijos ir hidrotechnikos statinių būklę, Žemės ūkio ministerija siūlo keisti jų naudojimo, priežiūros, būklės vertinimo ir darbų finansavimo reikalavimus.
Siūlomi pakeitimai padės ūkininkaujantiems, nes sutvarkyti melioracijos inžineriniai statiniai gerina žemės būklę, didina žemės ūkio naudmenų našumą. Rekonstruotos susidėvėjusios melioracijos sistemos mažintų neigiamą žemės ūkio veiklos įtaką klimatui ir didintų žemdirbių konkurencingumą, apsaugotų gyventojų turtą bei prisidėtų prie kaimo gamtinio paveldo išsaugojimo.
Šiuo metu melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos, tačiau melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau kaip 70 procentų.
Ministerija, siekdama išaiškinti finansuojamus melioracijos darbus, siūlo aiškiau reglamentuoti ne tik melioracijos, kaip yra iki šiol, bet ir hidrotechninius statinius.
Taip pat siūloma patikslinti, kad tikslinės dotacijos taip pat yra tinkamos ir sureguliuotiems upeliams, kurie priskiriami prie melioracijos inžinerinių statinių. Taigi upelių tvarkymas turėtų būti sklandesnis.
Remontuojant pralaidas būtų galima keisti jų vamzdžius, kai jie yra visiškai susidėvėję ir kelia pavojų žmonių saugumui. Tai leistų savivaldybėms, atliekančioms griovių priežiūros darbus, tinkamai sutvarkyti pralaidas, ir taip saugoti jomis besinaudojančius žmones.
Siūloma suvienodinti terminą, iki kada turėtų būti atlikti šienavimo darbai. Taigi griovių ir sureguliuotų upių šlaitų ir 1 m apsaugos juostos šienavimas būtų vykdomas nuo gegužės 15 d. iki spalio 1 d.
Valstybei priklauso sureguliuoti upeliai, melioracijos grioviai, juose esantys melioracijos inžineriniai statiniai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos. Savivaldybėms patikėta funkcija prižiūrėti melioracijos sistemas, tad jos atlieka melioracijos priežiūros darbus: šalina avarinius gedimus, pumpuoja vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauja melioracijos griovių, pylimų ir užtvankų šlaitus, kerta krūmus, atlieka smulkų melioracijos griovių remontą ir kitus priežiūros ir remonto darbus.
Kad savivaldybėms būtų paprasčiau atlikti šiuos darbus, ministerija siūlo melioracijos programą tvirtinti einamiesiems metams, ne trejiems, kaip buvo iki šiol.
Lietuva yra tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių. Kadangi esame drėgmės pertekliaus zonoje, žemės ūkiui palankias sąlygas įmanoma sukurti tik sausinant žemes. Bendras nusausintos žemės plotas Lietuvoje siekia 2,977 mln. ha (iš kurio 2,575 ha nusausinta drenažu, iš kurių žemės naudmenos sudaro 2,495 mln. ha ), melioracijos grioviai driekiasi 52,386 tūkst. km, drenažas – 1,593 mln. km, 63699 vnt. pralaidų ir daug kitų statinių.
ŽŪM nuotrauka
