Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlomai Lietuvos saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarkai – reorganizuoti regioninių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijas, sujungiant jas į keturis naujus juridinius asmenis. Atsakome į plačiajai visuomenei dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su pertvarkos eiga.
Kokia šios pertvarkos esmė?
Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka siekiama užtikrinti efektyvų šiai sistemai pavestų funkcijų vykdymą, taip pat numatyti sąlygas papildomų Žaliojo kurso tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Pertvarkos metu peržiūrimos ir aiškiau atskiriamos skirtingų lygmenų institucijų funkcijos: Aplinkos ministerijos (politikos formavimo ir reglamentavimo), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) (nacionalinio lygmens įgyvendinimo) ir saugomų teritorijų direkcijų (regioninio lygmens įgyvendinimo).
Siekiant užtikrinti veiklos efektyvumą, racionalų biudžeto lėšų naudojimą, darbuotojų gerovę ir kitus tikslus, taip pat sprendžiami direkcijų reorganizavimo klausimai – siūloma sujungti 29 regioninių parkų ir rezervatų direkcijas į 4 stiprias regionų direkcijas, kuriose formuojami specializuoti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos skyriai, numatomos kitos efektyviam funkcijų vykdymui būtinos pareigybės, paskirstoma atsakomybė, siūlomi kiti direkcijų vidaus administravimo sprendimai.
Kokių tikslų siekiama šia pertvarka?
Pagrindiniai pertvarkos tikslai – efektyvesnis priskirtų funkcijų vykdymas, pasiruošimas ateities iššūkiams, darbuotojų gerovės užtikrinimas bei optimali institucijų struktūra.
Šiems tikslams įvykdyti nustatyti pagrindiniai pertvarkos uždaviniai:
1. Sistemos institucijų funkcijų išgryninimas (institucijų lygmenys, tikslingumas, vertė)
2. Įgyvendinamų funkcijų apimties didinimas (dėmesys Žaliajam kursui, ST plėtrai)
3. Sprendimų kokybės gerinimas (specializacija, bendradarbiavimas, pagalba)
4. Prevencinės veiklos stiprinimas (konsultavimas, pastangos užkirsti kelią pažeidimams)
5. Bendrųjų funkcijų optimizavimas (racionali biudžeto dalis, administravimo kokybė)
6. Darbo vietų regionuose išsaugojimas (sprendimai, priderinti prie turimų išteklių)
Kuriama vertė šalies visuomenei, nes turėtų būti užtikrinta efektyvesnė saugomų teritorijų, jose esančių gamtos ir kultūros vertybių apsauga, išplėsta gamtos vertybių apsaugos kompetencija šalies teritorijoje, sudarytos sąlygos įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus ir uždavinius, sustiprintos prevencinės priežiūros funkcijos, kontrolės prioritetai keičiami konsultavimo prioritetais, išsaugomos esamos saugomų teritorijų lankytojų aptarnavimo, teritorijų priežiūros, tvarkymo ir kitos funkcijos, šalies biudžeto lėšos naudojamos kokybiškiems saugomų vertybių apsaugos ir tvarkymo veiksmams, nebefinansuojant neracionaliai didelės apimties bendrųjų funkcijų vykdymo.
Kuriama vertė vietos gyventojams: užtikrintas kvalifikuotas gyventojų prašymų įvertinimas, kokybiški ir motyvuoti sprendimai. Sustiprinus prevencinės priežiūros ir konsultavimo apimtis, bus padidintos galimybės gyventojams išvengti galimų teisės aktų pažeidimų ir iš to kylančių neigiamų pasekmių. Sukūrus stiprias regionines direkcijas, bus sudaryta galimybė laiku gauti atsakymus vietoje. Iš dalies pertvarkius lankytojų aptarnavimo, teritorijų bei objektų tvarkymo principus, numačius didesnes paslaugų įsigijimo apimtis, bus sudarytos geresnės sąlygos smulkiems vietos verslams, viešosioms įstaigoms. Išsaugomos darbo vietos regionuose, plečiamos galimybės regionuose įsidarbinti įvairių kvalifikacijų specialistams.
Ar ST sistemos pertvarkos metu naikinami regioniniai parkai ir rezervatai?
Ne, pertvarkos metu nėra naikinama nė viena saugoma teritorija, nėra keičiamas jų statusas, ribos ar pan. Pertvarka apima regioninių parkų ir rezervatų direkcijų apjungimą, taip pat Aplinkos ministerijos, VSTT ir direkcijų vykdomų funkcijų, taip pat direkcijų struktūrų, pareigybių ir kitus saugomų teritorijų valdymo, administravimo klausimus.
Kokios regioninių parkų ir rezervatų direkcijos sudarys Aukštaitijos saugomų teritorijų direkciją?
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija turėtų apjungti Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos ir Sirvėtos regioninių parkų direkcijas.
Kokios regioninių parkų ir rezervatų direkcijos sudarys Dzūkijos saugomų teritorijų direkciją?
Dzūkijos saugomų teritorijų direkcija turėtų apjungti Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio regioninių parkų ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijas.
Kokios regioninių parkų ir rezervatų direkcijos sudarys Žemaitijos saugomų teritorijų direkciją?
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija turėtų apjungti Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės regioninių parkų ir Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas.
Kokios regioninių parkų ir rezervatų direkcijos sudarys Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją?
Į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją siūloma sujungti Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno regioninių parkų ir Viešvilės valstybinio rezervato direkcijas.
Ar bus išsaugotos sujungiamų regioninių parkų ir rezervatų direkcijų darbuotojų vietos? Kaip keisis pareigybių skaičius?
Darbuotojų skaičius direkcijose nesikeis – nei didės, nei mažės. Dėl direkcijų sujungimo sumažėjus bendrųjų funkcijų (įskaitant, vadovų) pareigybių, numatoma esamiems darbuotojams siūlyti kitas darbo vietas, jei reikalinga – persikvalfikuojant, pasirenkant darbo vietą. Su esamais specialistais, darbuotojais tariamasi ir diskutuojama.
Sumažinus bendrųjų funkcijų pareigybių skaičių, didinamas specializuotų kvalifikacijų (ekologų, kraštotvarkininkų, kultūrologų) pareigybių skaičius, kiek mažiau (bet taip pat padidinamas) darbo su visuomene pareigybių ir darbininkiškų pareigybių skaičius, išsaugant darbo vietas regionuose. Sujungus direkcijas, centrinių administracijų kurti (numatant naujas patalpas ir kt.) neplanuojama, esami darbuotojai, nekeisdami darbo vietos, galės pretenduoti į didesnės direkcijos bendrųjų funkcijų ir kitas pareigybes.
Kaip pasikeis regioninių parkų ir rezervatų specialistų darbas po pertvarkos?
Po pertvarkos saugomų teritorijų specialistų (ekologų/biologų, kraštotvarkininkų) darbo pobūdis iš esmės nesikeičia: labiau išgryninamos funkcijos, specialistai lieka dirbti toje pačioje saugomoje teritorijoje, kaip ir dabar. Keičiasi jų pavaldumas: jie tampa pavaldūs ne dabartinio regioninio parko ar rezervato direktoriui (tokių apskritai nelieka), bet naujosios direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vadovui arba Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vadovui. Tai leidžia išlyginti darbo krūvį skirtingose saugomose teritorijose, ypač esant kritiniams atvejams (padidėjus monitoringo apimtims, ligos, atostogų atveju). Tai sudaro galimybes tiesiogiai bendrauti su kolegomis, dirbančiais kitose saugomose teritorijose, keistis patirtimi, kt. Bet svarbiausia, tai leidžia atsisakyti nebūdingų funkcijų: viešųjų pirkimų vykdymo, raštvedybos ar kitų biurokratinių funkcijų.
Daugiau pasikeitimų laukia finansininkų, nes jų skaičius naujoje direkcijoje bus gerokai mažesnis, nei dabar. Tie, kurie neturės galimybės dirbti analogiškose pareigose kaip šiuo metu, turi galimybę rinktis projektų koordinatoriaus, viešųjų pirkimų ar personalo specialisto, kt. pareigybę. Siekiama sudaryti tokią galimybę persikvalifikuoti norintiems.
Ar nesumažės saugomų teritorijų ir jose esančių vertybių apsauga?
Nesumažės. Naujose direkcijose lieka dirbti prevencijos specialistai (reindžeriai), kurie vykdys prevencinę, šviečiamąją veiklą. Jie bendraus su vietos gyventojais, atvykstančiais lankytojais, taip pat vykdys prevencinę veiklą apsaugos ir naudojimo tvarkos pažeidimas išvengti, fiksuos pažeidimus, informuos Aplinkos apsaugos departamentą ir kitas institucijas dėl pažeidimų.
Prevencijos specialistai (reindžeriai) teiks informaciją ir konsultuos žemės savininkus, valdytojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo klausimais, taip pat bendradarbiaus su valstybės ir savivaldybių institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis.
Ar bus atsisakoma direkcijų funkcijų kultūros, jos paveldo puoselėjimo srityse?
Ne, nebus atsisakoma. Naujose direkcijose dirbs kultūrologai, kurie bus atsakingi už nematerialų kultūros paveldą, nekilnojamąjį kultūros paveldą, už lankytojų aptarnavimą. Kultūrologai tvarkys, sistemins, saugos ir skleis žinias apie nekilnojamąjį kultūros paveldą ir jo apsaugą, organizuos su kultūros paveldu supažindinančius renginius, leis kultūros paveldą ir jo apsaugą populiarinančius informacinius leidinius ir kt.
Ar buvo diskutuojama dėl ST sistemos valdymo pertvarkos su savivaldybių atstovais?
ST direkcijų bendradarbiavimo su savivaldybėmis sąlygų išsaugojimas buvo viena iš svarbių pertvarkos pasiūlymų prielaidų. Pertvarkos pasiūlymus rengusią darbo grupę sudarė Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijos atstovai, pertvarkos metmenys ir jos tarpiniai sprendimai buvo nuolat diskutuojami su visomis saugomų teritorijų direkcijomis.
Darbo grupės pateikti direkcijų reorganizavimo pasiūlymai buvo suformuoti remiantis galiojančiais įstatymais, jais nekeičiamos kitų institucijų teisės ir pareigos, nebloginamos, o kaip tik gerinamos direkcijų veiklos sąlygos, įskaitant bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis, didinant reikalingų specialistų ratą, užtikrinant vietoje dirbančių darbuotojų įgaliojimus ir kitas sąlygas.
Pertvarkos pasiūlymai, iki jų patvirtinimo ir teikimo Vyriausybės pritarimui, buvo pristatyti bei aptarti Lietuvos savivaldybių asociacijoje, dalyvaujant savivaldybių merams, taip pat buvo įvertintos raštu gautos savivaldybių pastabos, daugiausia susijusios su bendradarbiavimo ir teritorijų tvarkymo sąlygomis, kurios nebus pablogintos, o kaip tik sustiprintos papildomais pajėgumais ir kitomis sistemingomis priemonėmis.
Kaip vyks bendradarbiavimas su savivaldybėmis dėl konkrečios saugomos teritorijos puoselėjimo?
Reorganizavus regioninių parkų ir rezervatų direkcijas, esamuose jų lankytojų centruose liks dirbti atitinkamų regioninių parkų ir rezervatų darbuotojų grupės, skirtos tiesioginiam darbui su šiomis teritorijomis, jų gyventojais ir lankytojais, taip pat ryšiams su vietos savivaldybėmis, kitomis institucijomis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis palaikyti.
Bendradarbiavimą papildomai sustiprins naujai steigiamos projektų koordinatorių, teisininkų, viešųjų ryšių, viešųjų pirkimų, IT ir kitų specialistų pareigybės, svarbios kokybiškam projektų ir kitų veiklų įgyvendinimui. Administracinių sprendimų kokybės gerinimui, jų priėmimo terminų sutrumpinimui taip pat bus pasitelkiamas didesnis skaičius specializuotos kvalifikacijos darbuotojų, kuriami atitinkami Kraštovaizdžio apsaugos ir Biologinės įvairovės apsaugos skyriai, kuriuose bus užtikrintas specialistų tarpusavio bendradarbiavimas, pavadavimas, kvalifikacija pagrįstas sprendimų priėmimas, taip pat prisidėsiantys prie didesnio direkcijų veiklos efektyvumo, sprendimų operatyvumo ir kokybės.
Numatomi direkcijų reorganizavimo sprendimai nekeis bendradarbiavimo su savivaldybėmis sąlygų, tik jas pagerins. Pokyčiai, kurie būtų nepalankūs savivaldybėms, nenumatomi ir finansavimo srityje – naujose direkcijose bus užtikrinta galimybė skirti paramą, vykdyti įvairius projektus, susijusius su konkrečia saugoma teritorija ar jos dalimi, esančia konkrečioje savivaldybėje. Taip pat toliau bus vykdoma jungtinių tarybų veikla, susijusi su konkrečiomis saugomomis teritorijomis. Bus tęsiami ir jau šiuo metu direkcijų vykdomi projektai, kadangi visas reorganizuojamų direkcijų teises ir pareigas perims naujai sukurtos direkcijos.
Ar nebus uždaromi lankytojų centrai, gamtos mokyklos?
Saugomų teritorijų lankytojų centrai bei gamtos mokyklos dirs ir toliau, vykdys edukacijas ir gamtosauginius renginius.
Ar bus sudarytos galimybės toliau vykdyti projektus?
Taip, naujose direkcijose bus užtikrinta galimybė tęsti prasidėjusius ir vykdyti naujus projektus, susijusius su konkrečia saugoma teritorija ar jos dalimi, esančia konkrečioje savivaldybėje.
Ar sujungus direkcijas nesumažės paslaugų prieinamumas piliečiams?
Sujungus direkcijas, jų administracijos nebus telkiamos viename geografiniame taške – darbuotojai dirbs esamose saugomų teritorijų lankytojų centrų patalpose, o naujos direkcijos buveinė bus daugiau jos registracijos vieta ir galimai kai kurių pagrindinių direkcijos valdymo funkcijų atlikimo vieta.
Administracinius sprendimus priimantys, asmenis informuojantys ir konsultuojantys, lankytojus aptarnaujantys, su savivaldybėmis ir vietos bendruomenėmis dirbantys darbuotojai išliks esamose vietose, tad atstumas iki jų nedidės, paslaugų prieinamumas nemažės, o įvykdžius numatytas pertvarkos priemones (padidinus specialistų skaičių, užtikrinus jų specializaciją, tarpusavio bendradarbiavimo, pavadavimo galimybes ir kt.), didės priimamų sprendimų kokybė ir operatyvumas.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
