11 Lietuvos upių, kurios neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų, savaiminio atsistatymo procesai paspartės pritaikius švelniąsias renatūralizacijos priemones. Jose įrengtos akmenų bunos ir metiniai, pašalintos žmogaus ir gamtos sukurtos kliūtys – bebrų užtvankos, praardyti gelžbetoniniai ir akmeniniai slenksčiai, pakrantės apsodintos medžiais.
Projektui, kurį įgyvendino Aplinkos apsaugos agentūra, pasirinktos sovietmečiu gyventojų ištiesintos Alantos, Aptekos, Įstro, Juodos, Juostino, Juostos, Marnakos, Molainos, Nevėžio, Pyvesos ir Upytės upės. Siekiant paskatinti natūralios jų vagos atsikūrimą, pagausinti biologinę įvairovę, įrengtos nesudėtingos vandentvarkos priemonės.
Renatūralizuojamuose upių ruožuose buvo naudojama tik ilgaamžė, gamtinė medžiaga – įvairaus skersmens rieduliai, iš kurių buvo formuojamos akmenų bunos, o iš didelio skersmens riedulių – pavienių akmenų metiniai. Iš viso tvarkomose upėse įrengtos 306 akmenų bunos ir 16 akmenų metinių.
Vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių upių renatūralizacijos procesus, vagų morfologijos atsistatymą, yra tėkmės greitis. Daugumoje upių (Alantoje, Juodoje, Įstre, Nevėžyje, Pyvesoje ir kitose) vandens gyvūnijos migraciją ribojo, srovės greitį slopino gamtinės ir antropogeninės kilmės kliūtys ir neigiamai veikė upių atsistatymo procesus.
„Išlaisvinant“ upių tėkmes buvo išardyta 13 bebrų užtvankų, praardytos antropogeninės kilmės kliūtys – 22 gelžbetoniniai ir akmeniniai slenksčiai. Bendras upių ruožų, kuriuose buvo pritaikytos švelniosios renatūralizacijos priemonės, ilgis – 103 km.
Upių vagose išardžius bebrų užtvankas, praardžius gelžbetoninius ir akmenų slenksčius, įrengus akmenų bunas ir akmenų metinius pasikeis tėkmės pobūdis, vagoje suintensyvės eroziniai – akumuliaciniai procesai, atsiras didesnė vagą dengiančių gruntų įvairovė bei jų kaita.
Dėl to pagerės upių savaiminis apsivalymas nuo teršalų, vandens įsisotinimas deguonimi, susidarys palankesnės sąlygos upių buveinėse gyvenančių hidrobiontų ir žuvų migracijai, rūšių įvairovės gausėjimui.
Sulaukus tinkamų gamtinių sąlygų dar bus pasodinti medžių sodinukai dviejų upių – Marnakos ir Upytės pakrantėse. Jie bus sodinami 100 m ilgio ruožuose, šiaurinėse pakrantėse.
Projektą „Nevėžio ir kitų upių ruožų renatūralizavimas, taikant švelniąsias renatūralizavimo priemones“ parengė VŠĮ „Gamtos paveldo fondas“, upių renatūralizavimo darbus atliko IĮ „Žiuko įmonė“, o darbų techninę priežiūra vykdė UAB „Domstata“.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
