Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra inicijuoja aplinkosauginę visuomenės informavimo kampaniją „Padovanok žuvims atostogas“. Apklausa atskleidė, kad dauguma žmonių žino, jog užtvankos iš lėto marina upes ir trikdo žuvis, bet suvokimo, kad jas reikia demontuoti, trūksta.
„Gyventojai viena ausimi yra girdėję apie tai, kad užtvankos kenkia žuvų migracijai. Nors daug didesnė žala yra vientisos ekosistemos suskaldymas, maistmedžiagių kelio sutrikdymas ir dėl to smarkėjantis upių ir jų priekrančių bioįvairovės nykimas. Taigi, laukia daug darbo ne tik atsikratant nereikalingomis ir didžiausią žalą darančiomis užtvankomis, bet ir pasakojant apie tai, kokios turi būti sveikos upės“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Maždaug 3 iš 5 apklaustų asmenų teko girdėti, kad užtvankos kenkia gamtai. Tačiau tik kas antras galėjo pasakyti, kad užtvankas derėtų demontuoti ir taip išlaisvinti upes – atkurti natūralią jų tėkmę.
Savo aplinkoje esame tiek pripratę prie užtvankų, kad net ir matydami avarinę jų būklę nesusimąstome apie saugumą ir metų metais daromą žalą. Stovinčiame vandenyje kaupiasi sąnašos, nyksta vandens gyvūnijos buveinės, žuvys negali įveikti dirbtinių kliūčių. Apskritai, pastačius užtvanką upės ekosistema ima keistis, virsta tvenkinio ekosistema. Pasikeičia augalija ir gyvūnija, o tokių permainų žala ekosistemai yra didžiulė.
Neretai šalies gyventojai nė nenutuokia, kad užtvankų Lietuvos upėse yra tiek daug – apie 1,5 tūkst. Gausybė šalies upių yra tarsi supjaustytos į mažus gabalėlius – suvaržytos užtvankomis.
Apskritai, upių tiesinimas ir tvenkimas yra vertinamas kaip žmogaus piktadarybė gamtai. Mokslininkai yra įrodę, kad gamta dėl žmogaus pastatytų kliūčių ima skursti, nes spartėja ekosistemos permainos, sukeltos cheminių maisto medžiagų. Upėms būdinga biologinė įvairovė vandens telkiniuose mažėja, o dėl uždumblėjimo jie tampa netinkami rekreacijai.
Visuomenės informavimo kampanija „Padovanok žuvims atostogas“ tęsis iki 2023 m. vidurio.
Atlikdama apklausą, bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 1015 respondentų – 18-75 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Reprezentatyvia apklausa siekta išsiaiškinti šalies gyventojų informuotumą apie užtvankų daromą poveikį gamtai.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
