Pernai Lietuvoje nei vieno teršalo koncentracija ore neviršijo nustatytos normos ribų, tačiau pasiekti Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamus oro kokybės lygius dar reikės daug pastangų. Labiausiai orą teršia būstų šildymas kietuoju kuru ir transportas.
Aplinkos apsaugos agentūros valstybinio oro monitoringo duomenimis, palyginus su 2020 m., tik vidutinė metinė KD 10 kietųjų dalelių koncentracija daug kur buvo mažesnė, mažiau dienų buvo padidėjusi ir jų vidutinė paros koncentracija.
Tuo metu smulkesnių kietųjų dalelių KD 2,5, labiausiai siejamų su ankstyva mirtimi ir ligomis, sieros dioksido, anglies monoksido ir ypač transporto teršalo – azoto dioksido kiekiai aplinkos ore didėjo.
2021-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, prasčiausia oro kokybė buvo šaltuoju metų laiku, kai fiksuotas aukštas oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis, kancerogeniniu teršalu benzo(a)pirenu. Šaltąjį sezoną kai kuriomis dienomis buvo padidėjusi ir azoto dioksido koncentracija.
Daugiausia įtakos tam turėjo būstų šildymas kietuoju kuru (mediena, akmens anglimi, durpėmis ir kt.) bei transporto keliama tarša.
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo didesnis spalio–kovo mėn. Palyginti su kitais mėnesiais, labai šaltą ir sausą vasarį visose tyrimų stotyse užfiksuota daugiausiai ir didžiausių šio teršalo koncentracijos paros ribinės vertės viršijimo atvejų.
Atkreipiame dėmesį, kad ne tik vietiniai teršėjai daro poveikį oro kokybei – pernai vasario pabaigoje oro užterštumas visoje šalyje itin išaugo dėl kartu su oro masėmis atneštų teršalų iš kitų Europos šalių.
Nors ir neviršijo nustatytos normos, kai kuriose oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse fiksuota iki 2 ir daugiau kartų didesnė nei 2020 m. maksimali 1 valandos azoto dioksido koncentracija. Pavyzdžiui, Klaipėdoje Šilutės plento, Šiaulių OKT stotyse apie 1,5 karto, Vilniuje Žirmūnuose – beveik 2, Savanorių prospekte – beveik 3, Mažeikiuose – vos ne 4 kartus.
Kaip ir ankstesniais metais, sunkiųjų metalų, tokių kaip švino, arseno, kadmio, nikelio koncentracijos metiniam vidurkiui nustatytos normos nebuvo viršytos.
PSO rekomenduoja taikyti daug griežtesnes nei šiuo metu galioja Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido normas aplinkos ore. Remiamasi pastarųjų metų moksliniais ir epidemiologiniais tyrimais, kurie parodė, kad net labai mažos šių teršalų koncentracijos kenkia sveikatai.
2021 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija visose miestų OKT stotyse buvo didesnė už PSO rekomenduojamus lygius. Azoto dioksido vidutinė metinė koncentracija PSO gairėse rekomenduojamos normos neviršijo tik Mažeikių, Jonavos ir Kėdainių OKT stotyse, ozono 8 val. koncentracija – tik Šiauliuose ir Klaipėdoje.
Sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracija atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.
Detalesnius statistinius 2021 m. oro kokybės tyrimų rodiklius rasite ČIA.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
