Nemažai gyventojų susiduria su dulkių problema. Net jei neturite alergijos dulkėms, jos vis tiek gadina namų oro kokybę ir negražiai atrodo. Vienuose namuose dulkių būna daugiau, kituose – mažiau. Kodėl jos kaupiasi ir kaip galima to išvengti?
Kas tos dulkės ir nuo ko priklauso jų kiekis?
Dulkės yra įvairių dalykų mišinys – patalpų ir lauko dalelių derinys, kuris sklando ore ir nusėda ant paviršių. Dažnai tai būna purvas, odos ląstelės ar audinių pluoštai. Iš išorės patenkančios žiedadulkės, dūmai, išmetamosios dujos, smėlis ir kiti dalykai taip pat prisideda prie dulkių susidarymo. Didžioji dalis dulkių patenka būtent iš lauko, pro langus, duris, ventiliacijos angas arba yra įnešamos ant batų padų. Dėl dulkių pablogėja patalpų oro kokybė bei paūmėja sveikatos problemos. Be to, dulkėse gali apsigyventi ir daugintis pelėsis, bakterijos bei dulkių erkutės.
Kiek dulkių kaupiasi namuose, priklauso nuo kelių veiksnių: vietos, kurioje gyvenate, metų laiko, gyventojų skaičiaus, valgymo ir rūkymo įpročių, ar turite naminių gyvūnėlių, nuo to, kaip valote ir net nuo įvairių baldų bei įrenginių pasirinkimo. Pavyzdžiui, jei tualete naudojate pakabinamus klozetus, išlošėte – po jais mažiau kaupiasi dulkės ir yra lengviau pavalyti. Šios rūšies ADMA klozetai užtikrina, kad tualete su dulkėmis teks kovoti mažiau.
Sudedamosios dulkių dalys
Žiedadulkės, dirvožemis ir kietosios dalelės. Kaip minėta, dauguma buitinių dulkių patenka iš lauko. Žiedadulkės, gerai žinomas alergenas, gali patekti į vidų ant batų, drabužių ir plaukų. Judėdami namuose, jūs paskleidžiate atsineštas žiedadulkes, kurios patenka į orą ir nusėda ant paviršių. Tai taip pat pasakytina apie dirvožemį, rūkymo metu susidariusias kietąsias daleles ir visus kitus lauko teršalus.
Maisto likučiai. Visiems valgant yra pasitaikę išberti keletą trupinių. Jei maisto likučius nušluosite iš karto, didelių problemų nekils. Tačiau dažnai mažos maisto dalelės nukrenta ir yra užmirštamos, tad tampa viena iš dulkių sudedamųjų dalių.
Negyva oda. Dažnai klaidingai manoma, kad dulkės – tai daugiausia negyvos odos ląstelės. Nors tiesa, kad dulkėse gali būti ir dažnai būna šių dalelių, paprastai jų dalis nėra itin didelė.
Gyvūnų pleiskanos. Gyvūnų pleiskanos – mažyčiai odos lopinėliai, kuriuos išskiria gyvūnai – yra dar vienas dažnas dulkių alergenas. Net jei neturite augintinio, į jūsų namus ateinantys žmonės gali atnešti gyvūnų pleiskanų ant savo drabužių.
Vabzdžiai ir vabzdžių išmatos. Vabzdžių, ypač tarakonų, kūno dalys ir išmatos dažnai aptinkamos dulkėse. Jei esate alergiški tarakonams, tai gali sustiprinti alerginę reakciją. Vabzdžiai nėra išrankūs, kuriuose namuose apsigyventi. Net jei jūsų namai nepriekaištingai sutvarkyti, kenkėjai gali patekti iš išorinės aplinkos, kaimynų namų ar per vandentiekį.
Dulkių erkutės. Dulkių erkutės – tai mikroskopiniai kenkėjai, kurie klesti drėgnoje aplinkoje. Net jei jūsų namuose nėra neįprastai šilta ar drėgna, tikėtina, kad ant patalynės, kilimų ir užuolaidų slepiasi dulkių erkutės. Dulkės susideda iš tokių dalykų kaip naminių gyvūnų pleiskanos ir negyva oda, o tai yra vieni mėgstamiausių dulkių erkučių „užkandžių“. Kuo daugiau dulkių namuose, tuo daugiau ir dulkių erkučių.
Dulkių dalelių žala
Dulkės ne tik padaro namus nešvarius, bet ir gali pakenkti sveikatai. Nuo dulkių dalelių dydžio ir tipo priklauso, kiek jos yra toksiškos ir kurią kvėpavimo takų dalį jos dirgina. Didesnės dulkių dalelės paprastai patenka į nosį ir burną bei yra lengvai įkvepiamos. Smulkesnės dalelės kelia didesnį pavojų – jos gali prasiskverbti į plaučius, o jei yra itin smulkios, ir tiesiai į kraujotaką.
Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos sveikatai, yra dulkių kiekis ore ir tai, kiek laiko esate jų veikiami. Net nedidelis dulkių kiekis gali sukelti alergines reakcijas tiems, kurie yra alergiški dulkėms. Galite būti alergiški ir bet kuriai iš dulkių sudedamųjų dalių, nuo gyvūnėlių pleiskanų iki žiedadulkių. Alerginės reakcijos į dulkes simptomai yra varvanti nosis, kosulys, gerklės niežulys, čiaudulys, nosies užgulimas, ašarojančios akys. Jei sergate astma, gali pasireikšti ir sunkesni simptomai: krūtinės spaudimas, kvėpavimo sutrikimai, švokštimas.
Nepastebimos vietos, kur kaupiasi dulkės
Apžvelgę namus galite pamatyti akivaizdžias vietas, kur kaupiasi dulkės: palanges, knygų lentynas, kitus paviršius. Įprastose vietose dulkės nekelia didelių problemų, nes yra reguliariai valomos. Svarbu, kad dulkes valytumėte ir mažiau pastebimose vietose.
Kadangi dulkės sklando ore, vieni pirmųjų paviršių, ant kurių jos nusėda, yra lubų ventiliatoriai ir šviestuvai. Aukštesni paviršiai, tokie kaip durų, langų ir spintelių viršus, gali likti nepastebėti ir taip pat yra ideali vieta kauptis dulkėms. Itin dažnai dulkių randama ant žaliuzių skersinių, o purvas, žiedadulkės ir kiti lauko teršalai sutepa namų grindis.
Dulkės itin kenkia elektronikos įrenginiams. Jos dažnai kaupiasi ant ir už kompiuterių, televizorių ir vaizdo žaidimų konsolių. Minkšti baldai, užuolaidos ir patalynė taip pat yra dulkių sankaupos vieta, nes dulkių erkutės, naminių gyvūnų pleiskanos ir negyvos odos ląstelės lengvai įsiskverbia į šiuos daiktus.
Kaip atsikratyti dulkių?
Saugokitės netvarkos – ji itin traukia dulkes. Kuo tvarkingesni namai, tuo mažiau bus vietų, kur dulkės galėtų įsikurti. Dulkėms valyti naudokite drėgną, o ne plunksninę šluostę. Su plunksnine šluoste dulkės tik paleidžiamos atgal į orą, kad nusėstų kitur. Vietoj to sudrėkinkite šluostę vandeniu, paviršių valikliu arba baldų poliruokliu ir nuvalykite nuo viršaus į apačią. Valydami iš apačios į viršų, negalėsite taip kruopščiai pašalinti dulkių, nes jos iš aukščiau esančių vietų nusės ten, kur jau valėte.
Reguliariai valykite grindis. Turėkite omenyje, kad nuo kilimais nedengtų grindų yra žymiai lengviau pašalinti dulkes. Kilimus reguliariai siurbkite dulkių siurbliu bei nenešiokite batų namuose. Kelią patekti įvairiems lauko teršalams užkirsti galima paprasčiausiai nusiaunant batus prieškambaryje.
Kas savaitę keiskite patalynę. Lovoje gali kauptis dulkių erkutės, augintinių pleiskanos ir negyva oda. Kas savaitę skalbdami patalynę sumažinsite šių teršalų kiekį. Nepamirškite šukuoti augintinius. Net jei nesate alergiški gyvūnėlių pleiskanoms, gerai prižiūrimi augintiniai gali padėti sumažinti dulkių kiekį namuose.
Palaikykite žemesnį drėgmės lygį. Palaikydami 40% ar žemesnį drėgmės lygį užtikrinsite, kad namai taps mažiau palankūs drėgmę mėgstančioms dulkių erkutėms.
Palaikykite oro cirkuliaciją. Valant dulkės gali pakilti į orą ir nusėsti tik po keleto valandų. Su tuo galite kovoti atidarydami langą ar įjungdami ventiliatorių, kad namuose cirkuliuotų šviežias oras. Nepamirškite keisti oro filtrų. Šildymo ir oro kondicionavimo įrenginių oro filtrai gali sulaikyti nešvarumus, dulkių erkutes ir gyvūnėlių pleiskanas. Reguliarus jų keitimas gali padėti išvengti dulkių kaupimosi ir palengvinti kvėpavimą būste. Taip pat apsvarstykite oro valytuvo įsigijimą. Tai – įrenginys, kuris tinkamai filtruoja patalpų orą nuo tokių teršalų kaip dulkių dalelės.
Nors niekada nepavyks visiškai atsikratyti dulkių, galima imtis priemonių, kad dulkių sumažėtų. Reguliarus ir kruopštus valymas padės pagerinti namų oro kokybę bei saugoti gyventojų sveikatą.
22-08d
