Ketvirtadienį Seime pateikus Akcizų įstatymo pataisas, nuo 2023 m. siūloma laipsniškai atsisakyti šildymui naudojamo iškastinio kuro subsidijų, iki šiol taikomų angliai, koksui, lignitui, „raudonajam“ dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Nuo 2023 m. akcizu taip pat būtų apmokestinamos ir šildymui skirtos durpės.
Dėl iškastinio kuro, ypač gazolių, akmens anglių ir kitų energinių produktų, sukeliamos taršos blogėja aplinkos oro kokybė, o tai lemia didesnį sergamumą, perteklines mirtis. Todėl siekiama atsisakyti šiems produktams taikomos lengvatos, o taršiausiems, kaip angliai, koksui ir lignitui, – laipsniškai didinti tarifą.
„Projektu siūlome iki 2024-ųjų atsisakyti pagrindinių iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų, kaip rekomenduoja EBPO ir kitos tarptautinės organizacijos – Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija. Jeigu mes šių priemonių imamės kartu pereidami prie Žaliojo kurso ir atsinaujinančios energetikos, mūsų bendrasis vidaus produktas papildomai augs 1,72 proc.“, – pateikdamas Akcizų įstatymo pataisas sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Akcizų įstatymo pataisomis nuo 2025 m. taršiausiam iškastiniam kurui įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri kasmet palaipsniui didės. Šios mokestinės naujovės išimtis išliks gamtinėms dujoms kaip pereinamajam kurui. Nors gamtinėms dujoms CO2 dedamoji taikoma nebus, vis dėlto nuo 2025 m. jas naudojant verslo ir ne verslo reikmėms, įskaitant buities poreikius, tarifas bus nežymiai padidintas taip siaurinant dabar joms taikomą lengvatą.
Lengvatiniai tarifai kol kas lieka galioti žemės ūkio technikai naudojamam „žaliajam dyzelinui“ ir šildymui naudojamoms dujoms, akcizu lieka neapmokestintos mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai bei transportui naudojamos gamtinės dujos. Tačiau siekiant mažinti dyzelinio, įsigyjamo lengvatiniu tarifu kiekį, nuo 2024 m. vidurio būtų nustatoma viršutinė riba, iki kurios dyzeliną galima įsigyti lengvatiniu tarifu (ribą viršijus galios standartinis tarifas).
Tuo metu namų ūkiams, šildymui naudojantiems gazolius, bus teikiamos finansinės subsidijos keisti šią kuro rūšį kita mažiau taršia, skatinant įsirengti penktos kartos biokuro katilus ar šilumos siurblius, o tie, kurie turi galimybes, – jungtis prie centrinio šilumos tiekimo tinklų.
Parengtasis Akcizų įstatymo pataisų projektas numato nuo 2024 m. dyzelino naudojamo transporte akcizo tarifą suvienodinti su benzino akcizu, o nuo 2025 m. jį dar padidinti, kad būtų didesnis už benzinui nustatytą akcizą. 2023–2025 m. didinamas akcizas dyzelinui galutinę kuro kainą kas metus augintų po 4–6 ct/l. Nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri didės po 3 ct/l kasmet.
Palaipsniui mažinant taršiausio iškastinio kuro patrauklumą, ateinantį dešimtmetį atitinkamai į žaliąją Lietuvos ekonomikos pertvarką iš skirtingų fondų ir programų atkeliaus apie 6 mlrd. eurų. Vien į švaraus šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, dar iki 1,5 mlrd. investicijos projektuojamos į viešojo transporto ir darnaus judumo infrastruktūrą.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
