Šalies parduotuvėse daugėja lietuviškų produktų – dėl vietos ant lentynų jie drąsiai konkuruoja su importiniais. Tokią išvadą padarė Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus įvairių produktų grupių kilmės tyrimus. Apie tai, kokių lietuviškų produktų parduotuvėse daugėja, kalbamės su Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėju Evaldu Pranckevičiumi.
Kokie produktai yra įtraukti į tyrimus?
Tyrėjai domisi populiariausių produktų – pieno ir jo gaminių, kiaušinių, šviežios mėsos ir daržovių – pagaminimo vieta. Produktų kilmė nustatoma pagal jų etiketes. Iš viso tiriamos 24-ių maisto produktų grupės. Tyrėjų akiratyje yra septynių daugiausia gyventojų turinčių apskričių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus – prekybos centrai.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras produkcijos kilmės tyrimus atlieka du kartus per metus. Pernai ir šiemet kovo mėnesiais tyrimai nebuvo atliekami dėl COVID-19 grėsmių.
Ką rodo naujausi tyrimai?
Iš 24 tiriamų maisto produktų grupių šį spalį, palyginti su 2020 metų spaliu, lietuviškų produktų dalis padidėjo net 8 prekių grupėse (grietinėlė, fermentiniai sūriai, šviežia supakuota kiauliena, jautiena ir paukštiena, kopūstai, svogūnai).
Akivaizdu, kad pamažu mūsų vartotojų pasirinkimas keičiasi – jie teikia pirmenybę vietinei produkcijai. Spalį lietuviški produktai užėmė didžiausią dalį 17-oje produktų grupių, importuoti produktai – tik 4 daržovių (kopūstų, agurkų, pomidorų, svogūnų) grupėse.
Nors visa tai rodo lietuviškos produkcijos konkurencingumą, vis dėlto kai kurių prekių grupių pokyčiai nuo 2019 metų verčia suklusti. Nors parduotuvių lentynose padaugėjo lietuviškos grietinėlės, varškės, varškės ir fermentinių sūrių, tačiau sumažėjo mūsų šalyje užaugintų pomidorų, agurkų, kiaušinių, sviesto.
Ar mūsų vartotojams svarbus produkto gamintojas?
Įdomu tai, kad lietuviai noriai renkasi produktus, žymimus prekybos tinklo prekės ženklu – tai pastebima net 11-oje prekių grupių. Tokių produktų, ypač kiaušinių, šviežios supakuotos paukštienos ir kiaulienos, prekybos tinkluose padaugėjo daugiau negu 50 procentų.
Kokius pieno produktus mieliau renkasi pirkėjai – vietinius ar įvežtinius?
Lietuviška pieno produkcija yra tikrai be galo mėgstama, todėl mūsų prekybos centrų lentynose dominuoja vietiniai produktai. Pats populiariausias yra kefyras, varškės sūris, grietinė, varškė – nedaug vartotojų renkasi iš kitur atvežtus šiuos produktus. O štai grietinėlės, sviesto, jogurto bei geriamo pieno kilmė vartotojams nėra labai svarbi, todėl šių grupių produktų lentynose įvežtinės produkcijos dalis yra tikrai nemaža.
O kokiai mėsai šalies vartotojai teikia pirmenybę?
Parduotuvėse buvo tiriama supakuotos ir nesupakuotos šviežios mėsos kilmė. Pasirodo, pirkėjai labai vertina lietuvišką šviežią nesupakuotą mėsą – ji akivaizdžiai dominuoja prekybos centruose. Šios rūšies jautiena ir kiauliena tvirtas pozicijas užėmė ir 2019 m., ir 2020 m. O štai lietuvišką vištieną šiemet iš lentynų stumtelėjo importinė produkcija – palyginti su pernai metais, jos sumažėjo 16 proc.
Tuo tarpu supakuotos šviežios mėsos grupėje lietuviškai produkcijai tenka užleisti pirmaujančią poziciją prekybos tinklo prekės ženklu žymimai paukštienai ir kiaulienai. Po tokiu ženklu gali slėptis bet kokia prekių kilmė ir tai dažniausiai nenaudinga mažiems gamintojams, nes jie nepajėgūs laimėti konkursų gaminti privačiam ženklui. Tačiau šioje grupėje lietuviškos jautienos pozicijos išlieka gana tvirtos – vietinė mėsa sudaro 50 proc.
Pakalbėkime apie daržoves. Ar vartotojams svarbu, kur užauginta perkama produkcija?
Jau trejus metus lietuviškų ir įvežtinių daržovių santykis parduotuvėse beveik nesikeičia – mūsų augintojai vartotojų vis dar nesugeba aprūpinti vietine produkcija. Parduotuvėse karaliauja tik lietuviški burokėliai, morkos ir bulvės, o štai pomidorų, agurkų, svogūnų ir kopūstų grupėse gerokai daugiau importinės produkcijos. Pavyzdžiui, įvežtinių agurkų ir pomidorų – dvigubai daugiau nei vietinių. Pastebėjome, kad vartotojams daržovių prekiniai ženklai rūpi gerokai mažiau nei pieno ir mėsos produktų sektoriuose.
ŽŪM nuotrauka
