Šią savaitę Seime po svarstymo pritarus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui, socialinių tinklų erdvėje pasirodė nepagrįstų baimių ir mitų apie šio įstatymo tikslą.
Informuojame, kad nelegalių gręžinių savininkams svarstomos pataisos siūlo ne sankcijas, o amnestiją.
Mitas: visi pokyčiai, įteisinant vandens gręžinius ir data, iki kurios turi būti perimta geriamojo vandens infrastruktūra, numatyti Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme.
Netiesa. Patiksliname, kad Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekte siūloma numatyti tik gręžinių įteisinimo galimybę.
Tuo tarpu geriamojo vandens infrastruktūros perėmimo terminą siūloma nustatyti kitame, kartu teikiamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte.
Mitas: Aplinkos ministerija siekia nacionalizuoti gyventojų įsirengtus vandens gręžinius.
Netiesa. Priešingai, Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas suteikia gyventojams galimybę, kokios iki šiol nebuvo – įteisinti nelegalų gręžinį be jokių sankcijų ir atsakomybės. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gręžinio savininkas būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą tik tokiu atveju, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą. Jei tokiu atveju vanduo gręžinio savininkui būtų toliau reikalingas, jis turėtų įsirengti naują gręžinį.
Atkreipiame dėmesį, kad intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt.
Jei hipotetinio aplinkosaugininkų patikrinimo metu būtų nustatyta, kad nelegalaus gręžinio savininkas atitinka reikalavimus išteklių naudojimo leidimui gauti, jam papildomai dar tektų susimokėti nesumokėtus mokesčius už išgautus požeminio vandens išteklius padidintu tarifu už praėjusius trejus metus.
Aplinkos ministerija pritaria šiuo metu Seime svarstomo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymui, kuris pirmiausia siūlo suteikti galimybę įsiteisinti turimą nelegalų gręžinį, o ne bausti paliekant asmenį be vandens šaltinio. Juk ne visais atvejais gręžiniai įrengti siekiant apgauti valstybę, apeiti galiojančią tvarką.
Kitaip sakant, įstatymo pataisos siūlo ne nacionalizaciją, o nelegalios veiklos amnestiją.
Mitas. Pagal šį įstatymą įteisinę vandens gręžinius gyventojai jų neteks, nes juos perims savivaldybės arba vandens tiekimo įmonės.
Netiesa. Kito įstatymo – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – pakeitimai numato, kad geriamojo vandens infrastruktūros savivaldybės ar jos įmonės neperims, kai iš gręžinio išgaunamas požeminis vanduo skirtas naudotis individualiai.
Perimami tik tie gręžiniai, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų, kai tokie gręžiniai įrengti savivaldybės viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje.
Mitas. Vandens gręžinių perėmimas bus priverstinis ir gyventojai neteks jiems priklausančio turto.
Netiesa. Objektas išperkamas tik savininkui sutikus, kaip numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas. Išperkamo objekto vertę nustatytų nepriklausomi turto vertintojai, o ne savivaldybė. Jei tarp šalių kiltų ginčas, savivaldybės institucijos iniciatyva būtų sudaromos sutartys dėl infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir paslaugų teikimo.
Mitas. Prievolė savivaldybei perimti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą įsigaliojo priėmus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą.
Netiesa. Pareiga savivaldybėms perimti geriamojo vandens tiekimui tinkamą infrastruktūrą įteisinta dar 2006 m. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Vadinasi, jau 15 metų savivaldybės turi pareigą perimti savivaldybės teritorijoje veikiančius gręžinius, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų. Naujas nebent šios infrastruktūros perėmimo terminas, kuriuo siekiama savivaldybėms padėti bendruomenėms spręsti problemą, susijusią su siekiu apsirūpinti geriamojo vandens ištekliais (pastaraisiais metais Aplinkos ministeriją pasiekia vis daugiau bendruomenių nusiskundimų, kad savivaldybės atsisako perimti minėtą infrastruktūrą).
Mitas. Visiems gręžinių savininkams teks įsirengti skaitliukus ir mokėti mokesčius už vandenį.
Netiesa. Pagal Žemės gelmių įstatymą, apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą. Šis reikalavimas galioja ir dabar.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas asmenis atleidžia nuo administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų, o ne nuo prievolės mokėti mokesčius (tais atvejais, kai jie taikomi pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą).
Teiginiai, kad naujame Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas apmokestinimas, neatitinka tikrovės.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
