Jau įsigaliojęs Veiksmų planas upių vientisumui atkurti ir hidroelektrinių neigiamam poveikiui mažinti, kurį parengė Aplinkos ministerija, numato priemones upėms grąžinti į jų natūralias vagas, atkurti jose prarastus ruožus žuvų populiacijoms stiprinti ir savaiminę ekosistemų reguliaciją. Siekiant šių tikslų daug dėmesio skiriama užtvankoms pašalinti. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, užtvankų šalinimas pastebimai pagerina upių ekologinę būklę.
„Daugiau kaip pusės vidaus vandens telkinių būklė ir taip prasta dėl cheminių trąšų pertekliaus, o užtvankos dar ir suskaido vientisas upių ekosistemas, sužlugdo maistinių medžiagų transportą, mažina bioįvairovę, uždaro žuvų migracijos kelius. Todėl būtina išlaisvinti upes nuo šio praeities relikto“, – sako Simonas Gentvilas.
Veiksmų planas numato, kada ir kokie teisės aktai turi būti reikiamai patikslinti upių vientisumui atkurti, kaip padėti savivaldybėms spręsti įsisenėjusias valstybinių užtvankų ir tvenkinių problemas. Suplanuota daugiau kaip dvidešimt priemonių 2021-2024 m., ir jos leis užtikrinti, kad upių vientisumas būtų atkuriamas efektyviai, nenutrūkstamai ir koordinuotai.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. užtvankų. Dalis jų pastatytos dar sovietmečiu skirtingais tikslais – laistymui, rekreacijai, energijos gamybai ir pan. Tačiau nemažai tų užtvankų yra bešeimininkės, neprižiūrimos, kelia daug gamtosauginių rūpesčių. Tai ir prasta vandens telkinių būklė, ir pakitusi jų augalija bei gyvūnija, ir kintantis hidrologinis režimas, ir mažėjantys migruojančių žuvų ištekliai, ir dumblo sankaupos. Be to, ne visos užtvankos pastatytos kokybiškai, nėra likusių projektinių dokumentų, dauguma jų niekada neremontuotos. Todėl šalyje per metus įvyksta viena ar kelios jų avarijos. Didžiausių avarijų – Belmonto, Krekenavos, Dvariukų užtvankose – metu labai nukentėjo ir aplinka, ir užtvankų infrastruktūra.
Siekiant pakeisti padėtį, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje nugriautos dvi užtvankos – Bražuolės ir Salantų. Taip buvo atverti 52 kilometrai upių atkarpų. Šis atstumas anksčiau buvo neprieinamas žuvims, o dabar juo gali judėti ir neršti lašišinės žuvys.
Projektai upių vientisumui ir jų hidromorfologinėms sąlygoms atkurti praėjusią vasarą ir rudenį buvo įgyvendinami ir kitose šalies vietose. Ventos regioniniame parke atkurtas natūralus hidrologinis režimas pašalinus riedulių patvanką Ventos vagoje ties Žerkščiais (Akmenės r.). Atkurtoji upės atkarpa yra ypač svarbi upinės nėgės ir ovaliosios geldutės apsaugai ir populiacijoms atkurti. Dubysos regioniniame parke sutvarkyta Dubysos vaga, pašalinus gelžbetonines užtvankos liekanas ir atkuriant natūralesnę upės sandarą. Tokie projektai numatyti Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų plane ir finansuojami ES lėšomis.
ES teisės aktai numato Europoje išlaisvinti apie 25 tūkst. km upių jose pašalinus užtvankas. Antai Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje, Estijoje vien praėjusiais metais demontuota daugiau kaip 100 hidrotechninių statinių.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
