Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Lietuvos dalyvavimui steigiant Baltijos šalių regioninį kapitalo rinkų plėtros fondą (angl. CMDAF), kurio tikslas – didinti Baltijos valstybių mažų ir vidutinių įmonių finansavimo prieinamumą, taip pat plėsti Baltijos šalių kapitalo rinkas.
„Baltijos šalių mažos ir vidutinės įmonės beveik nesinaudoja kapitalo rinkomis investicijoms pritraukti. Nuosavo kapitalo trūkumas Baltijos šalyse yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – viršija 10 proc. lyginant su Baltijos šalių BVP. Šio Fondo įkūrimas padėtų mažinti rinkos finansavimo nepakankamumą ir per bendrą kapitalo rinką, auginti ekonomikos ir verslo potencialą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Anot finansų ministrės, kiekviena Fondo veikloje dalyvaujanti valstybė turėtų įnešti 20 mln. eurų įnašą, o Fondu dažniausiai pasinaudoti galėtų besiplečiančios įmonės, orientuotos į eksportą.
Fondas dalyvautų pradiniuose viešuosiuose arba privačiuose siūlymuose reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalės prekybos sistemos alternatyviojoje rinkoje (įprastai „Nasdaq Baltija“ vertybinių popierių rinkoje). Taip pat investuotų į prieš IPO (angl. Initial Public Offering, IPO) stadijos Baltijos šalių įmones, kurios siekia būti įtrauktos į biržos prekybos sąrašus minėtose rinkose artimiausiu laikotarpiu. Į kiekvieną sandorį Fondas investuotų iki 50 proc. įmonės siekiamos pritraukti sumos, o likusią dalį turėtų investuoti privatūs investuotojai.
Vietos kapitalo rinkų plėtra ir mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimo prieinamumo didinimas jau kurį laiką yra Baltijos vyriausybių prioritetinės sritys, siekiant plėtoti kapitalo rinkas ne tik atskirai, bet ir veikiant kartu, sujungiant trijų valstybių pranašumus ir įveikiant apribojimus, su kuriais jos dažnai susiduria būdamos nedidelės rinkos.
Planuojama, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos vyriausybės bus pirmosios investuotojos į CMDAF per savo nacionalines plėtros ir skatinamojo finansavimo įstaigas (INVEGA, „Altum“ ir „KredEx“), kurios jau turi investicijų į rizikos kapitalo fondus portfelį. Taip pat ketinama pritraukti tarptautinių finansinių organizacijų ir privačių investuotojų lėšų, išauginant bendrą Fondo dydį iki 80-100 mln. eurų.
Po šio LRV pritarimo dalyvavimui Fondo steigime, bus toliau rengiami ir derinami (kartu su galimais investuotojais, INVEGA, „Altum“, „KredEx“) struktūros, valdymo ir veiklos sąlygų dokumentai. Šiuos dokumentus numatoma parengti iki 2022 m. liepos 1 d.
Numatoma, jog investicijos į įmonę laikotarpis sieks 5 metus.
Daugiau apie kapitalo rinkas – jau spalį
Daugiau apie kapitalo rinkas visi norintys galės išgirsti ir pasisemti naujų žinių jau spalio 1 d. Finansų ministerijos, Europos Audito Rūmų ir Lietuvos bankų asociacijos organizuojamoje 8-ojoje tarptautinėje finansų rinkų konferencijoje „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“. Politikos formuotojai ir finansų rinkos dalyviai susitiks Vilniuje, kad apsikeistų nuomonėmis ir idėjomis aktualiais klausimais, taip pat pasidalintų įžvalgomis dėl tolesnių kapitalo rinkos plėtros krypčių.
Dalyviai aptars viešojo sektoriaus vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas ekonomikos atsigavimui ir skatinant kapitalo rinkas. Konferencijoje bus nagrinėjami aktualiausi Baltijos šalių kapitalo rinkų klausimai ir tendencijos. Atsižvelgiant į būtiną ekonomikos atsigavimą ir demografinius pokyčius ES, diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama įmonių galimybėms gauti finansavimą po pandemijos ir mažmeninių investuotojų dalyvavimui kapitalo rinkose.
Renginyje dalyvaus: Europos investicijų banko prezidentas Werner Hoyer, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pirmasis pirmininko pavaduotojas Jürgen Rigterink, Tarptautinio valiutos fondo direktoriaus pavaduotoja Mahmood Pradhan, Lietuvos Respublikos finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Nasdaq viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė ir daugelis kitų.
Finansų ministerijos nuotrauka
