Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos išvadai, kuri turėtų atverti geresnes jūrinio vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtros sąlygas. Joje įtvirtinti siūlymai, kurie iš esmės susiję su būsimo parko konkurso sąlygomis, laimėtojo atsakomybės ribomis.
„Jūros potencialo išnaudojimas atsinaujinančiai energetikai yra tiek Europos Sąjungos, tiek mūsų valstybės prioritetuose. Lietuva vis dar yra elektros importuotoja, todėl 700 MW galios jūrinio vėjo jėgainių projektas leis užsitikrinti nuosavą ir žalią elektros energiją, kuri apims iki ketvirtadalio viso šalies poreikio. Todėl džiaugiuosi, kad Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymams ir šis projektas tampa realybe“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, pridurdama, kad jei ir Seimas laiku priims reikiamus teisės aktų pakeitimus, pirmasis konkursas galėtų įvykti kaip ir numatyta, – jau 2023 metais.
Vyriausybė iš esmės pritarė visiems Energetikos ministerijos siūlymams. Juose buvo numatyta platesnė būsimo vėjo jėgainių parko vystytojo atsakomybė: jis turės ne tik pastatyti elektrinę, bet ir pasirūpinti jos prijungimo infrastruktūra iki perdavimo sistemos operatoriui priklausančių tinklų sausumoje.
Be to, siekiant, kad konkursas įvyktų laiku, paskirstyta atsakomybė už parengiamuosius darbus tarp Energetikos ministerijos ir būsimo jūrinio vėjo jėgainių parko vystytojo.
Taip pat dviem aspektais papildyti konkurso laimėtojo nustatymo kriterijai: tai – greitesnė elektrinės statyba ir dokumentų pateikimo pirmumas.
Jei jūrinio vėjo energetikos konkursas įvyktų 2023 m. ir Baltijos jūroje būtų įrengtas 700 MW galios vėjo elektrinių parkas, elektros energijos gamyba prasidėtų iki 2030 metų. Jame būtų pagaminama iki 3 TWh elektros per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šios energijos importą.
Energetikos ministerijos nuotrauka
