Ką tik išleistos studijos „Žiedinės ekonomikos iššūkiai ir galimybės Lietuvoje“, kurią Aplinkos ministerijos užsakymu parengė Kauno technologijos universitetas, autoriai įvertino, kas jau nuveikta šalyje einant žiedinės ekonomikos linkme ir su kokiais iššūkiais susiduriama. Detalesnė analizė atlikta tekstilės ir aprangos sektoriaus pavyzdžiu.
Analizuodami poveikio aplinkai mastą, įgyvendinant žiedinės ekonomikos tikslus, mokslininkai teigia, kad, vertinant visos tekstilės ir aprangos vertės požiūriu, tekstilės atliekos, susidarančios ją gaminant ir po jos vartojimo, kelia didžiausią iššūkį aplinkai. Aktualios Lietuvai šių atliekų tvarkymo problemos yra ir visos Europos Sąjungos rūpestis, nes ES tekstilės ir aprangos sektorius, kuriam tenka svarbus vaidmuo kuriant ES žiedinę ekonomiką, daugiausia koncentruojasi Rumunijoje, Bulgarijoje ir mūsų šalyje.
Studija rodo, kad ligi šiol Lietuvos vietinėje rinkoje pakartotinai naudojama labai mažai tekstilės – su ja stipriai konkuruoja importuoti dėvėti gaminiai. Daugiausia tekstilės atliekų prarandama jas šalinant kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Antai 2018 m. šalyje susidarė 64,6 tūkst. t tekstilės atliekų, o iš jų net 51 t pašalinta sąvartyne arba sudeginta. Dėl to į aplinkos orą buvo išmesta apie 7,9 tūkst. kg anglies dvideginio.
Kol kas dar nėra nustatytų europinių reikalavimų, kaip tvarkyti tekstilės atliekas, bet Europos Komisija jau pradėjo rengti ES Tekstilės strategiją, kurią planuojama patvirtinti dar 2021-ųjų pabaigoje. Šiai strategijai kurti buriamų darbo grupių veikloje aktyviai dalyvaus ir Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupė.
ES reikalavimai įpareigoja, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. tekstilės atliekos būtų surenkamos atskirai. Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, tuo pačiu ir tekstilės atliekų surinkimą, mūsų šalyje yra atsakingos savivaldybės. Pastaruoju metu jos plečia tekstilės atliekoms skirtų konteinerių tinklą. Plėtoti tekstilės atliekų surinkimą įpareigoja ir Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planas.
Aplinkos ministerijos nuotrauka