Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Aplinkos ministerijos parengtas naujas Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis 2021-2030 metams. Jomis siekiama įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus, kad kuo mažiau vidaus rinkai tiektų gaminių ir pakuočių atliekų būtų šalinama sąvartyne, skatinant jas naudoti dar sykį ir perdirbti.
Užduotys nustatytos atsižvelgiant į per ataskaitinį laikotarpį patiektą vidaus rinkai atitinkamų gaminių ir pakuočių kiekį, jų surinkimo, perdirbimo problemas ir Europos Sąjungos direktyvoje nustatytus tikslus. Vienoms pakuočių atliekų rūšims užduotis siūloma padidinti, kitoms – sumažinti.
„Gamintojo atsakomybei atliekų tvarkymo sistemoje tenka vis didesnis dėmesys, reikalavimai griežtėja, užduočių kartelė taip pat auga. Sukant žiedinės ekonomikos keliu, taikant reguliacines, finansines ar kitas priemones bus siekiama, jog pakuotės būtų projektuojamos taip, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti ir kokybiškai perdirbti. Nuo 2025 m. galimybės gamintojams pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvata sudeginant netinkamas perdirbti pakuočių atliekas – nebeliks, t.y. nuo tada galios tik perdirbimo užduotis“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Pasak jos, džiugina geros praktikos pavyzdžiai, kuomet verslui bendradarbiaujant gimsta tvarūs sprendimai, tačiau jų tikrai nepakanka pasiekti užsibrėžtus tikslus. „Norime matyti konsoliduotą gamintojų lyderystę, vykdant įsipareigojimus ir tuo pačiu esame atviri dialogui su sistemos dalyviais dėl būtinų pokyčių, kurie užtikrintų tinkamą ir efektyvų sistemos funkcionavimą“, – pažymi Raminta Radavičienė.
Atsižvelgus į stiklinių pakuočių atliekų surinkimo bei perdirbimo duomenis ir tai, kad padidinus mokesčio už aplinkos teršimą tarifą, bet nepasiekus perdirbimo tikslų jis gali tapti nepakeliama finansine našta gamintojams ir importuotojams, šioms pakuotėms dvejiems metams nustatoma mažesnė perdirbimo užduotis. Vietoje buvusių 70 proc., siūloma nustatyti 65 proc. 2021 m., nuosekliai ją didinant iki direktyvoje nustatytų perdirbimo tikslų, kurie 2030 m. sieks 75 proc.
Nuo 2021 m. siūloma sumažinti ir stiklinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotį iki 88 proc. vietoje ankstesnės 90 proc. Taip nuspręsta įvertinus faktą, kad vartotojai stiklinių pakuočių Lietuvoje grąžina mažiau nei kitų rūšių užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių, atsižvelgta ir į panašią kitų šalių patirtį.
Tuo metu plastikinių ir PET pakuočių atliekų perdirbimo tikslai nuo 2022 m. nuosekliai didinami nuo 55 proc. 2022 m. iki 70 proc. 2030 m., atsižvelgus pastarųjų metų plastikinių pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo duomenis, be to, šių pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūra ir perdirbimas pakankamai gerai išvystyti.
Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas nustatoma viena užduotis visų rūšių kombinuotoms pakuotėms 2021 m. – 20 proc., proporcingai ją didinant iki 35 proc. 2030 m.
Nuo 2022 m. metalinių pakuočių užduotis išskiriama į užduotis juodųjų metalų ir aliuminio pakuotėms. Siūloma nuo 2025 m. jas didinti: juodųjų metalų pakuotėms nustatant 75 proc., nuo 2030 m. – 85 proc., aliuminio pakuotėms – 55 proc., nuo 2030 m. – 65 proc.
Siekiant 2030 m. Direktyvoje nustatyto minimalaus perdirbimo tikslo popierinėms ir kartoninėms pakuotėms, siūloma nuosekliai didinti šių pakuočių atliekų perdirbimo apimtis nuo 80 proc. 2022 m. iki 85 proc. 2030 m.
Medinėms pakuotėms siūloma nuo 2030 m. padidinti perdirbimo užduotį iki 37 proc. (dabar nustatyta 35 proc.)
Įvertinus studijos „Padangų atliekų panaudojimo statybos ir kitų produktų gamyboje, statyboje ar kitose veiklose“ rezultatus, siūloma nuosekliai didinti ir padangų atliekų tvarkymo užduotis – nuo 85 proc. 2025 m. iki 90 proc. 2030 m.
Naujosios pakuočių atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotys įpareigos gamintojus ir importuotojus surinkti ir perdirbti vis didesnį pakuočių atliekų kiekį, naudoti perdirbamas arba pakartotinio naudojimo pakuotes ir siekti, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartyne, taip palengvinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kurioje atliekos virstų ištekliais ir susidarytų kuo mažiau atliekų.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
