Šią vasarą pagalbos sulauks penkios upės – Musia, Mūšia, Širvinta, Vokė ir Vyžinta, nukentėjusios nuo žmogaus rankos, kai melioracijos tikslais buvo ištiesintos jų vagos. Vykdant Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) projektą, šiose upėse bus atkuriami jų ruožai, kartu sudarantys 50 km.
Grąžinant upes į natūralią tėkmę ar joms padedant pradėti atsikurti, taikoma švelnioji renatūralizacija. Tokių priemonių projektavimas kainavo beveik 28 tūkst. eurų, o pačių darbų sąmata siekia 71,5 tūkst. eurų. Švelnioji renatūralizacija yra vienas pigiausių būdų ištiesintų upių būklei atkurti, vidutinės išlaidos – iki 2 tūkst. eurų 1 kilometrui.
2016 m. AAA vykdyto projekto metu Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos upių reguliuotuose ruožuose buvo įrengtos priemonės, keičiančios tėkmės greitį, srovių cirkuliaciją ir taip skatinančios spartesnį vagos morfologijos atsikūrimą, didesnę buveinių įvairovę, palankesnes biotos funkcionavimo sąlygas. Tyrimai rodo, kad tuomet vagose įdiegtos priemonės padeda gerėti upių ekologinei būklei.
Taikant švelniąją renatūralizaciją, būtina nepadaryti žalos nei žemės ūkiui, nei aplinkai, nei privačių žemių savininkams ir naudotojams. Jos priemonės turi nepakenkti melioracijos funkcijai tiek pačioje upėje, tiek aplinkinėms melioracijos sistemoms. Visi projektai vykdomi tik valstybinėje žemėje. Jeigu vykdant projektus prie upių reikia privažiuoti per privačius sklypus, tai turi būti iš anksto derinama su žemės savininkais.
Renatūralizacija taikoma ištiesintose upėse, nes jose sumažėja biologinė įvairovė, jos nebetinkamos gyventi kai kurių žuvų ir kitų vandens organizmų rūšims. Tiesa, sraunesnės ilgainiui pačios atsikuria ir vėl pradeda natūraliai vingiuoti, bet kitos dėl lėtesnės srovės pačios atsikurti negali.
Alternatyva švelniajai renatūralizacijai gali būti buvusių upių vagų atkūrimas, sukuriant buveinių įvairovę, arba salpų atkūrimas. Tačiau šios priemonės yra ne tik gerokai brangesnės, bet ir užimtų daugiau kitų naudmenų ploto.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
