Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas, kurios numato sumažinti atliekų kiekį, paverčiant jas ištekliais žiedinės ekonomikos cikluose.
Šį žiedinės ekonomikos paketą parengė aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, dar pakoregavus parlamentarų pasiūlymais.
Įstatymų pataisos padės užtikrinti kokybišką ir visiems gyventojams prieinamą antrinių žaliavų rūšiavimo paslaugą, stabilų jos finansavimą, sustiprins gamintojų ir importuotojų organizacijų atsakomybę, sudarys sąlygas tvariai pakuotei įsivyrauti.
„Su šiuo pataisų paketu ne tik išsprendžiame įsisenėjusius ginčus tarp savivaldos ir verslo, bet ir vejamės Europą: patobulinimai numato atliekas grąžinti į ekonomiką, jų kiekiui sumažėjant iki minimalaus, be to, pačių pakuočių tvarumu įpareigojant rūpintis gamintojų ir importuotojų organizacijas, o ne pirkėjus“, – pataisų esmę aiškina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Gyventojams žiedinės ekonomikos paketo pataisos pagerins atliekų rūšiavimo galimybes – pavyzdžiui, sudarant sąlygas atskirai mesti ir maisto likučius. Rūšiavimo konteinerių paslauga bus organizuojama taip, kad gyventojai galėtų išrūšiuoti kuo daugiau buitinių atliekų.
Savivaldybėms turėtų palengvėti administracinė našta užtikrinant paslaugą, nes pataisos eliminuoja savivaldybių ginčus su organizacijomis dėl paslaugos apimties ir infrastruktūros plėtros bei priežiūros. Savivaldybės komunalinių atliekų surinkėjus pasirinks savarankiškai.
Organizacijoms tuo metu didėja finansiniai įsipareigojimai ir suteikiama daugiau atsakomybės. Šios gamintojų ir importuotojų organizacijos savo narių įmokas turės diferencijuoti – ne tik pagal pakuotės ar gaminio rūšį, bet ir savybes – ilgaamžiškumą, galimybes pakartotinai naudoti, perdirbti ir kt. Tai padės užtikrinti, kad rinką pasiektų patvarūs, pakartotinai naudotini arba perdirbtini gaminiai ir pakuotės.
Gamintojams reikės transformuotis, kad jų pakuotės ir gaminiai būtų tvarūs – tai yra perdirbami arba pakartotinai naudojami.
Šiuo metu šalyje gaminant naujus produktus panaudojama tik 4,5 proc. antrinių žaliavų, kai ES vidurkis sudaro 11,7 proc. Priimtomis pataisomis įgyvendinama ES direktyva ir sudaromos galimybės pasiekti, kad 2030 m. Lietuvoje būtų perdirbama bent 60 proc. komunalinių atliekų, o sąvartynuose šalinama ne daugiau kaip 5 proc. kitaip nesutvarkytų atliekų.
Pagal pataisų koncepciją, šalyje bus atskirai surenkamos tekstilės, maisto, statybinės, buityje susidarančios pavojingosios atliekos. Atskirai surenkamos atliekos yra švaresnės ir geresnės kokybės, jas galima efektyviau tvarkyti – perdirbti, o gautas perdirbtas medžiagas naudoti naujų gaminių gamybai. Atskirai surinktų atliekų nebus galima naudoti energijai gauti ar šalinti sąvartyne.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
