Lietuvos gamtos fondas (LGF), bendradarbiaudamas su Pasaulio gamtos fondu, parengė atnaujintą sąmoningam žuvies vartotojui skirtą gidą „Nyksta žuvys“, siekdamas atkreipti dėmesį į nykstančių žuvų rūšių išsaugojimo problemas ir padėti suprasti, kaip žuvį ir kitas jūros gėrybes vartoti, kad nepažeistume jautrių ekosistemų ir leistume ištekliams atsinaujinti.
Pasak Edmundo Greimo, LGF direktoriaus, žuvies pagaunama daugiau, nei jos spėja užaugti – ištekliai nuolatos pereikvojami. Pastaruoju metu gaudant net 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra viršijamas maksimalus tausią žvejybą užtikrinantis jų kiekis. Beveik trečdalio žuvų ištekliai vargu ar kada nors atsikurs – net visiškai nutraukus žvejybą.
Gidas „Nyksta žuvys“rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir tokiomis žuvimis, kaip jūros lydeka, Aliaskos rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės.
Perkant žuvį ir jūros gėrybes reikėtų pasidomėti, kur jos sugautos ar užaugintos. Tokie klausimai gali paskatinti verslininkus pardavinėti gausesnius išteklius turinčias ir atsakingai gaudomas rūšis. Gidas skatina nepirkti į įtrauktų į Raudonąją knygą, taip pat giliai gyvenančių žuvų, pavyzdžiui, jūros ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai itin jautrūs, o žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jeigu perkate jauną, mažą, labai tikėtina, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių: karpių, Baltijos šprotų ir kitų.
LGF eksperto Roberto Staponkaus žodžiais, atnaujintame gide „Nyksta žuvys“ sukaupta naujausia informacija apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių, jis padeda ugdyti atsakingus žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius.
Žuvys suskirstytos į tris kategorijas pagal išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Šįkart įvertinta gerokai daugiau vietovių nei iki šiol. Žuvų, kurių būklė buvo prasta, tokia ir išliko. Kitų, dažniausiai mūsų rinkoje sutinkamų rūšių, ažvilgiu rekomendacijos nesikeitė arba sugriežtėjo.
Ekspertai išskiria ir tokias žuvų rūšis, kurioms negresia išnykimas. Tai nedidelės trumpos generacijos žuvys, tokios kaip stinta, šprotai, silkė, ančiuviai, taip pat žuvys iš Aliaskos, Naujosios Zelandijos, kur jų ištekliai pavyzdingai valdomi.
Kadangi žvejyba labai įvairi ir žvejojama skirtinguose regionuose, atskirti tvarios žuvininkystės produktus gana sudėtinga. Viena išeičių – pasirinkti konkrečius tvarius žuvies ar jūros gėrybių produktus ir kasmet patikrinti, ar rekomendacijos nepasikeitė. Žuvies pasirinkimas lemia daugiau nei vakarienės meniu – taip formuojame pasaulines žvejybos tendencijas.
LR Aplinkos ministerijos nuotrauka
