Lietuva kartu su Europos Komisija (EK) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) vykdo tvarių finansų projektą, kuris suteiks daugiau galimybių Lietuvos įmonėms pritraukti lėšų vykdyti tvarią veiklą bei sukurs palankesnes sąlygas instituciniams investuotojams, tarp jų ir tarptautiniams, investuoti Lietuvoje. Jo metu rengiamas Lietuvos veiksmų planas dėl tvariųjų (žaliųjų) finansų bei Tvariųjų finansų instituto įsteigimo Lietuvoje galimybių studija.
Lietuva neslepia ambicijų tapti regiono tvarių finansų centru, o tai pavyktų tik tuo atveju, jei būtų sukurta palanki aplinka tiek tvariam verslui, tiek į jį investuojantiems finansų rinkos dalyviams.
Šiuo metu Finansų ministerijos užsakymu ERPB rengia tvariųjų finansų studiją, kuria būtent ir siekiama atsakyti į pagrindinius klausimus apie tvaraus finansavimo pasiūlą ir paklausą bei priemones, galinčias padėti Lietuvai šioje srityje tapti regiono lydere.
Projekto konsultantai Finansų ministerijai pateikė tarpinę ataskaitą, kurioje pateiktos rekomendacijos taps pagrindu, rengiant Lietuvos tvariųjų (žaliųjų) finansų veiksmų planą. Jį įgyvendinus, bus sukurta daugiau galimybių pritraukti lėšų Lietuvos įmonių finansavimui, sukurtos papildomos sąlygos ateiti naujiems tarptautiniams investuotojams. Tai turėtų paskatinti ir Lietuvos finansų sektorių per tvarios veiklos finansavimą prisidėti prie Lietuvos ekonomikos perėjimo prie labiau aplinkai draugiškos ekonomikos.
Ataskaitoje aptartos neišnaudotos galimybės tvariųjų (žaliųjų) finansų plėtrai Lietuvoje: ribotas kapitalo rinkų išsivystymas, užsienio investuotojų rezervuotas požiūris į investavimo galimybes regione, apribojimai, su kuriais susiduria vietiniai investuotojai, bei sunkumai, su kuriais susiduria emitentai.
Siūloma Lietuvai toliau koncentruotis į šias sritis: tvariųjų projektų kūrimo skatinimą, viešojo sektoriaus tvaraus finansavimo instrumentų pasiūlos didinimą (Vyriausybės ar kitų viešojo sektoriaus žaliųjų obligacijų emisijų plėtrą), tvariųjų finansinių instrumentų vystymą ir skatinimą, Lietuvos investuotojų bazės plėtojimą, Tvariųjų finansų instituto įkūrimą.
Šis Lietuvoje vykdomas projektas atliepia vieną iš pagrindinių Europos Sąjungos politikos krypčių – Europos žaliąjį kursą, kurios vienas iš elementų – vystyti tvarius finansus Europoje, t.y. siekti, kad privataus sektoriaus investicijos prisidėtų prie perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.
Siekiant koordinuoti projekto vykdymą ir parengti konkrečius siūlymus Vyriausybei, Finansų ministerija įsteigė Tarpinstitucinę darbo grupę. Būtent ši grupė vertins projekto konsultantų atskaitoje pateiktas rekomendacijas ir spręs dėl jų įgyvendinimo.
Projekto rengėjai taip pat kviečia savo pasiūlymais prisidėti ir visuomenę dėl konkrečių veiksmų rengiamam tvaraus finansavimo veiksmų planui.
KONTAKTAI: Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kapitalo rinkų skyriaus vyr. specialistė Jurgita Didikaitė, el. paštas Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Papildoma informacija:
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. The European Bank for Reconstruction and Development, toliau – ERPB) – tarptautinė finansų institucija, įsteigta 1991 m. Banko narėmis yra 69 valstybės ir dvi tarptautinės institucijos – Europos Komisija (EK) ir Europos investicijų bankas, savo veiklą vykdantis 37 Vidurio ir Rytų Europos bei Pietų ir Rytų Viduržemio regiono valstybėse.
ERPB skatintina ekonomines reformas, kurios paspartina valstybių perėjimą prie atviros ir demokratiškos rinkos ekonomikos. Bankas finansuoja projektus žemės ūkio, energijos vartojimo efektyvumo, finansų įstaigų, gamybos, vietinės aplinkosaugos infrastruktūros, gamtos išteklių, energetikos, nuosavybės, turizmo, mažų ir vidutinių įmonių, telekomunikacijų, informacinių technologijų, žiniasklaidos ir transporto srityse. Taip pat bankas įvairiuose ekonominiuose projektuose dalyvauja ne tik kaip investuotojas, bet ir konsultantas.
ERPB per pastaruosius kelis metus Lietuvoje įgyvendino rizikos kapitalo finansines priemones, energijos vartojimo efektyvumo projektus, tokius kaip daugiabučių namų modernizavimas, taip pat investavo į žaliąsias obligacijas, į inovatyvų ir į eksportą orientuotą Lietuvos verslą, mūsų šalies finansinių technologijų įmones.
„Žalioji“ ekonomika yra vienas iš Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ prioritetų. Europos Sąjunga ir kitų pasaulio šalių vyriausybės, priimdamos Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, siekia kad iki 2050 m. nebebūtų išmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo.
Tvarūs finansai – procesas, kai finansų sektorius, priimdamas investicinius sprendimus, atsižvelgia į aplinkosauginius, socialinius ir valdymo (angl. Environmentas, social and governance – ESG) kriterijus.
Su ataskaita galite susipažinti ČIA
Finansų ministerijos nuotrauka
