Soduose ir daržuose šiuo metu verda darbai, kurių metu susikaupia gausybė žaliųjų atliekų. Aplinkos ministerija ragina gyventojus jas kompostuoti, jei tik turi tokią galimybę. Kompostavimas yra vienas efektyviausių atliekų tvarkymo būdų, užtikrinantis žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą. Jis leidžia ne tik saugiai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, bet ir sugrąžinti vertingas maistines medžiagas į dirvą, pagerinti dirvožemio struktūrą.
„Kompostuodami patikimai tvarkome atliekas. Be akivaizdžios komposto naudos, kompostuojant perdirbame nemažą dalį buitinių atliekų, dėl to mažiau jų sudeginama ar šalinama sąvartyne, tuo pačiu mažėja poveikis klimato kaitai. Be to, kompostuojant nereikia deginti lapų ir šakų, o tai padeda išvengti papildomų rizikų ir pavojų gamtai“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Pagal žiedinės ekonomikos direktyvų reikalavimus, nuo 2024 m. biologinės atliekos (žaliosios ir maisto) turės būti atskiriamos susidarymo vietoje ir renkamos atskirai, siekiant jas kompostuoti arba anaerobiškai apdoroti.
Taip pat iki 2035 m. turėsime pasiekti ambicingus direktyvose numatytus žiedinės ekonomikos tikslus – bent 65 proc. komunalinių atliekų naudoti pakartotinai arba perdirbti. Sąvartyne nebus galima šalinti daugiau nei 5 proc. komunalinių atliekų. Siekiant pasirengti ES reikalavimų įgyvendinimui, savivaldybės įpareigotos plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas. Planuojama įsigyti 3,7 tūkst. biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo konteinerių, kurie bus pastatyti prie daugiabučių namų.
Kol kas labai gerais rezultatais pasigirti negalime, 2019 m. Lietuvoje buvo sukompostuota tik 22 proc. komunalinių atliekų. Šiuo metu dauguma biologiškai skaidžių atliekų su mišriu komunaliniu srautu patenka į mechaninius-biologinius įrenginius, tačiau po apdorojimo susidaręs techninis kompostas nėra aukštos kokybės ir netinka maistinių augalų, miško tręšimui.
Todėl bet kokia asmeninė ar verslo iniciatyva kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas yra sveikintina. Aplinkos ministerija rekomenduoja ir toliau skatinti namudinį kompostavimą, aprūpinant gyventojus individualiomis kompostavimo dėžėmis ir kompostavimo konteineriais.
Iš viso suplanuota įsigyti 73,9 tūkst. minėtų atliekų surinkimo priemonių. Kompostavimo dėžėje turėtų būti kompostuojamos visos individualioje namų valdoje susidarančios (ne gyvūninės kilmės) maistinės atliekos ir didžioji dalis žaliųjų atliekų.
Alytaus regionas Lietuvoje yra pirmasis, kuriame maisto atliekų rūšiavimas vietos valdžios sprendimu visiems gyventojams yra privalomas. 2018 m. maisto atliekas pradėta rinkti iš šio regiono miestų individualių namų, o po metų ir iš daugiabučių namų gyventojų.
Primename, kad kompostuoti galima visas biologiškai skaidžias atliekas: maisto ir virtuvės, žaliąsias, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių, nuotekų dumblą, biologiškai skaidžias gamybos atliekas. Tačiau kompostas bus kokybiškas tik jei šios atliekos bus be priemaišų: plastmasės gabaliukų, stiklo šukių, todėl būtina jas teisingai rūšiuoti.
Kartu su žaliosiomis atliekomis rekomenduojama kompostuoti ir maisto likučius – vaisius, daržoves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius. Į kompostavimo dėžes negalima dėti mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, skerdienos atliekų, pieno produktų, šunų bei kačių ekskrementų, sauskelnių, laikraščių, žurnalų, kritusių gyvūnų. Jose taip pat neturi būti pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių, dervų, tepalų ar kitų
Jei nėra galimybės kompostuoti patiems, žaliąsias atliekas galima tvarkyti, vadovaujantis „geros kaimynystės“ principu atiduoti kaimynams, turintiems kompostavimo dėžes arba pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių sąrašą galima rasti čia
Aplinkos ministerijos nuotrauka
