Lietuvos nacionaliniai parkai, kurių turime penkis, penktadienį mini trisdešimtmetį. Jie užima apie 2,2 proc. šalies teritorijos ir yra daugelio retų augalų bei gyvūnų rūšių namai, saugo vertingiausius kraštovaizdžio kompleksus, natūralias ekosistemas, unikalius gamtos objektus.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, Lietuvoje dar esama jautrių teritorijų, kurioms reikia numatyti aukštesnį apsaugos statusą. „Antrosios respublikos kūrėjai pasirūpino saugomų teritorijų etalonu, bet turėtume ties šiomis ribomis nesustoti. Tikiuosi, nacionalinių parkų keturiasdešimtmetį minėsime dar padidinę nacionalinių parkų ir kitų saugomų teritorijų plotą – šioje Vyriausybėje esame įsipareigoję jį išplėsti iki 20 proc.“, – nacionalinių parkų įkūrimo jubiliejaus proga sako Simonas Gentvilas.
1991 m. balandžio 23 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu buvo įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui, įkurtam 1974 m., suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas.
Garsus gamtininkas prof. Česlovas Kudaba anuomet skleidė idėją, kad Lietuvoje turėtų būti ne vienas nacionalinis parkas. Garsus geografas prof. Vytautas Gudelis pasiūlė juos steigti etnografinėse srityse. Tačiau kol tai įvyko, turėjome sulaukti nepriklausomybės atkūrimo.
Nors nacionalinių parkų istorija ne itin ilga, per tris dešimtmečius jie kito. Atsirado daugybė naujovių – pažintinių takų, apžvalgos bokštų, sutvarkyta infrastruktūra, įrengti modernūs interaktyvūs lankytojų centrai. Išsiplėtė jų veikla, šiandien apimanti ne tik gamtos vertybių, bioįvairovės pažinimą, bet ir gamtosauginę edukaciją, sąmoningumo ugdymą.
Naujienų nestinga ir šiais metais. Aukštaitijos nacionalinio parke nedaug kam žinomas Ščiūrio ragas, skiriantis Juodųjų ir Baltųjų Lakajų ežerus, išties vertas dėmesio – tai unikali vieta Lietuvoje. Jame yra Cibaragis, ragas rage, arba pusiasalis pusiasalyje. Netrukus, birželio mėnesį, čia veiks naujas pažintinis takas, tad norint jį apžiūrėti nebereikės brautis per brūzgynus.
Kuršių nerijos nacionaliniame parko lankytojų centre neseniai įkurdintas moliuskų akvariumas. 2021 m. parkas paskelbė Moliuskų metais ir kviečia artimiau susipažinti su šių būtybių, atsiradusių kambro periode maždaug prieš 542 mln. metų, kasdienybe.
Dzūkijos nacionalinis parkas garsėja drevinės bitininkystės ekspozicija Musteikos kaime. Joje galima pamatyti naują eksponatą, vadinamą drave. Tai keturios naujos drevės bitėms, išskaptuotos 165 metų senumo pušies rąste.
Žemaitijos nacionalinis parkas pavasarį kviečia iš arčiau susipažinti su sparnuotaisiais jo gyventojais ir aplankyti net 5 specialiai įrengtas jų stebėjimo vietas – bokštus ir bokštelius, esančius Paplatelės pažintiniame take, prie Ilgio ežero, taip pat Barstytalių ir Jogaudų. Pakastuvos paukščių stebėjimo vieta – tarp medžių ir krūmų paslėptas nedidelis namelis.
Trakų istoriniame nacionaliniame parke, net jei ten lankėtės nesuskaičiuojamai kartų, irgi galima atrasti tai, ko anksčiau nepastebėjote. Pavyzdžiui, Užutrakio dvaro parke augalų įvairovė stulbina – vien žolinių augalų ten esti per 400 rūšių, tarp jų – ir retų, saugomų, neregėtų.
Didžiausias yra Dzūkijos nacionalinis parkas, užimantis 550 kv. km plotą, antrasis Aukštaitijos (405 kv. km), trečioje vietoje – 273 kv. km ploto Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Nuo jo nedaug atsilieka Žemaitijos nacionalinis parkas (217 kv. km), o Trakų istorinis nacionalinis parkas sudaro 81 kv. km plotą. Bendras jų plotas – 1523 kvadratiniai kilometrai.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
