Įgyvendinus planuojamas klimato kaitos suvaldymo priemones, Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 33 proc., skaičiuojant nuo 2005-ųjų – praktiškai tai yra 3 procentiniais punktais daugiau, nei numato dabar atnaujinama Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė (30 proc. mažiau ŠESD, palyginti su 2005 m.). Jeigu Lietuva nesiims ambicingesnių klimato krizės įveikos priemonių, transporto emisijos netgi po 10 metų vis dar tebeaugtų.
Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių didžiausių energetikos ir pramonės įmonių išmetamų ŠESD kiekis turėtų sumažėti 41 procentu. ŠESD kiekis taršos leidimais neprekiaujančiuose sektoriuose, įgyvendinus visas suplanuotas išplėstines priemones, dėl kurių dar vyksta derybos, sumažėtų 22 proc.
Žemės ūkyje išmetamų šiltnamio dujų iki 2030 m. mažėtų tris kartus daugiau, nei numatyta iki tol, – 11,4 proc. lyginant su 2005 m. Atliekų sektoriuje emisijos labiausiai mažėtų sąvartynuose (72 proc.) bei tvarkant nuotekas (66 proc.).
Jei nebūtų imtasi įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane suplanuotų priemonių, iki 2030 m. transporto sektoriuje susidarančios ŠESD vis dar augtų bent 8 proc. Jeigu šalis įgyvendintų visas ambicingesnes priemones, galėtume tikėtis, kad gatvėse ir keliuose išmetamų ŠESD kiekis 2030 m. lyginant su 2005 m. ne ūgtelėtų, o sumažėtų apie 15 proc.
Transporto sektorius yra taršiausias Lietuvos sektorius, kurio į atmosferą išmetamos šiltnamio dujos nuo 2005 m. iki 2019 m. augo 49 proc.
Be to, jeigu Lietuva įgyvendintų maksimalias priemones, žemės ir miškų ŠESD absorbcija 2030 m. būtų net daugiau negu keturis kartus didesnė nei ligšiolinė. Tokį rodiklį būtų galima pasiekti kaupiant anglį dirvožemyje, jeigu šalis skatins neariminę žemdirbystę, augins tarpinius pasėlius, plės ekologinį ūkininkavimą.
Iki 2040 m., lyginant su 2005 m., ŠESD emisijas tikimasi nukirpti 38 proc. Anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozės iki 2040 m. parengtos remiantis Nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) plane numatytomis esamomis ir planuojamomis ŠESD mažinimo politikos priemonėmis.
2050 m. Lietuva, kaip ir Europos Sąjunga, siekia tapti klimatui neutrali.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
