Reaguodama į visuomenę klaidinančią informaciją, Aplinkos ministerija primena, kad atliekų rūšiavimo sistema veikia kaip veikusi, tvarka nepasikeitė ir gyventojai turėtų rūšiuoti savo pakuotes į tam skirtus atskirus konteinerius, stengiantis, kad jose neliktų maisto likučių.
Primename, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai pakankamai aiškiai nurodo, kokios yra savivaldybių bei gamintojų ir importuotojų atsakomybės ribos organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą. Pasiteisinimo, kodėl negalima užtikrinti kokybiškos rūšiavimo paslaugos gyventojams čia ir dabar, teisiškai nėra.
DAŽNAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI
Ar tikrai savivaldybių administracijos nėra atsakingos ir neturi priemonių administruoti pakuočių atliekų tvarkymą?
Įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, savivaldybių lygmens sprendimais pagrindinis vaidmuo organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą atitenka savivaldybėms (primename: pakuotės yra sudėtinė komunalinių atliekų ir viešosios paslaugos dalis). Savivaldybės buvo, yra ir bus atsakingos už viešosios paslaugos teikimą ir jos administravimą (priežiūrą ir kontrolę).
Kokia yra gamintojų ir importuotojų atsakomybė tvarkant pakuočių atliekas?
Gamintojų ir importuotojų teisė – dalyvauti savivaldybei organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą. Verslo pusė dalyvauja savivaldybei priimant sprendimus dėl konteinerių tipų, poreikio, išdėstymo, atliekų tvarkytojų atrankos, įpareigojimų, atsiskaitymo su jais tvarkos ir kt.
Gamintojų ir importuotojų pareiga – finansuoti visų rūšiuojant surinktų pakuočių atliekų tvarkymą, įskaitant pačias surinkimo priemones. Taip valstybė įgyvendina „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principus kartu išvengdama dvigubo vartotojų apmokestinimo už pakuočių atliekų tvarkymą.
Ar visiems atliekas šalinantiems gyventojams turėtų būti sudarytos sąlygos atskirai atsikratyti pakuočių atliekomis?
Visi komunalinių atliekų sukuriantys gyventojai savivaldybės teritorijoje turi būti be išimties aprūpinti rūšiavimo priemonėmis, jiems turi būti užtikrinta kokybiška rūšiuojamojo atliekų surinkimo paslauga.
Kodėl gyventojas privalėtų naudotis rūšiuojamojo atliekų surinkimo konteineriais, kai jam yra sudarytos tokios galimybės?
Atliekų rūšiavimas susidarymo vietoje – kiekvieno iš mūsų pareiga. Nevertinant galimybės, kad už nerūšiavimą numatyta ir gali būti taikoma atsakomybė, rūšiuoti yra svarbu ir finansiškai – išrūšiavus atliekas į atitinkamus konteinerius, mes nemokame antrąkart už jų tvarkymą. Tvarkymo sąnaudos yra įtrauktos į supakuoto gaminio kainą, todėl išrūšiuotų pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudas turi finansuoti gamintojai ir importuotojai. Neišrūšiuotų atliekų tvarkymas yra nepigus, todėl nerūšiuojant, žymiai didėja tvarkymo sąnaudos ir kartu įmokos už atliekų tvarkymą.
Kaip turėtų elgtis gyventojas, atnešęs atliekas prie perpildytų konteinerių?
Nė vienam nėra malonu, kad turime ieškoti atsakymų į tokį klausimą, kuris darniai veikiančioje sistemoje apskritai neturėtų kilti, išskyrus pateisinamas išimtis. Ir iš viso nepateisinama, kai persipildžius konteineriams, gyventojams siūloma išrūšiuotas atliekas mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Tai visiškai netoleruotina ir neleistina.
Pirma, toks siūlymas prieštarauja įstatymams ir savivaldybių taisyklėms, antra – tokiu būdu nepagrįstai didinamos gyventojų patiriamos išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą.
Pagirtinas pareigingų gyventojų elgesys, kai persipildžius konteineriams jie keletą dienų laukia ir išrūšiuotas atliekas palaiko namie. Kiti teisėti būdai tokiais atvejais – išmesti išrūšiuotas atliekas kitame tos pačios paskirties konteineryje (pakuočių konteineriai, skirtingai nei mišrių atliekų, paprastai nėra priskirti konkretiems gyventojams); pristatyti ir į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
Pabrėžiame, kad draudimas palikti išrūšiuotas atliekas maišuose prie perpildyto konteinerio ar juolab gyventojų baudimas tokiais atvejais, kuomet problema yra reguliari ir operatyviai nesprendžiama, – nesuprantamas.
Ką galima mesti į rūšiavimui skirtus konteinerius?
Pastaruoju metu tenka matyti prieštaraujančios informacijos apie pirminio rūšiavimo konteinerių paskirtį. Pabrėžiame, kad detalius reikalavimus rūšiavimui pirminio rūšiavimo konteineriuose turėtų nustatyti savivaldybės kartu su gamintojais ir importuotojais, reguliariai informuoti visuomenę apie rūšiavimo tvarką ir atitinkamai sutarti, kaip finansuoti rūšiavimo konteineriais surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų tvarkymą.
Aplinkos ministerija, matydama, jog diskusijos šia tema užsitęsė, inicijavo projektą, kurio metu bus diegiama Danijoje sukurta atliekų rūšiavimui skatinti taikoma ženklinimo (piktogramų) sistema. Šios sistemos tikslas – palengvinti atliekų rūšiavimą gyventojams. Gyventojų informavimas ir švietimas dėl tinkamo atliekų rūšiavimo taptų patogesnis ir efektyvesnis. Kuriant sąlygas spartesniam gamintojų susitarimui su savivaldybėmis, inicijuojami ir teisinio reguliavimo pokyčiai.
Kaip gyventojai turėtų paruošti atliekas prieš mesdami į konteinerius?
Rūšiuojamas atliekas yra svarbu atskirti pagal rūšį (popierius, plastikas, metalas, stiklas) ir mesti į joms skirtus atskirus konteinerius: popierių – į popieriaus, stiklą – į stiklo, o ne popierių ar stiklą, tai yra skirtingus plastikus, metalą, kombinuotąsias pakuotes – į plastiko.Taip pat svarbu į konteinerius jas mesti kuo labiau išvalius nuo maisto likučių.
Į ką kreiptis atliekų rūšiuojamojo surinkimo klausimais?
Viešosios paslaugos kokybės priežiūrą ir kontrolę vykdo savivaldybė ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Detalius reikalavimus atliekų tvarkymui, įskaitant rūšiavimą, nustato kiekvienos savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės. Visą su komunalinių atliekų (įskaitant pakuočių) tvarkymu susijusią informaciją suteikti ir kylančias problemas gyventojams spręsti teisės aktais įpareigotos savivaldybės.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
