Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 14 proc. iki 52,30 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina išliko tokia pati, kaip ankstesnę savaitę – 43,92 Eur/MWh.
„Kainos augimui Lietuvoje įtakos turėjo 29 proc. sumažėjęs elektros srautas iš Švedijos (SE4), kur kaina, palyginti su ankstesne savaite, kilo 17 proc. iki 50,48 Eur/MWh. Kainą didino ir kritęs gamybos lygis bei išaugęs vartojimas“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
„NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę paaugo 9 proc. iki 39,04 Eur/MWh.
Didžiausią įtaką elektros energijos kainoms vis dar daro orai. Praėjusią savaitę atšilus, elektros vartojimas Baltijos ir Šiaurės šalyse mažėjo. Elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione krito iki 9 074 GWh, o gamybos apimtys sumažėjo iki 9 226 GWh.
Tuo pačiu 9 proc. mažėjo vėjo energijos gamyba, seko ir Šiaurės šalių vandens rezervai, kai tuo metu kuro kainos kilo. Visi šie faktoriai prisidėjo prie to, kad elektros kaina „NordPool“ biržoje kilo.
Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje nesikeitė nuo praėjusios savaitės ir taip įvyko dėl iki 50 proc. išaugusio elektros iš Suomijos srauto, kur elektros kaina mažėjo 3 proc. iki 42,57 Eur/MWh.
Elektros gamyba Lietuvoje sumenko 18 proc.
Kovo 15-21 dienomis bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 2 proc. iki 561 GWh. Nors Lietuvoje jis augo 1 proc. iki 241 GWh, kaimyninėse šalyse vartojimas krito: Latvijoje fiksuotas 1 proc. kritimas iki 146 GWh, o Estijoje šis rodiklis, palyginti su praėjusia savaite, mažėjo 7 proc. iki 175 GWh.
Lyginant su ankstesnės savaitės rodikliais, energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse mažėjo 10 proc. ir siekė 317 GWh. Didžiausias kritimas fiksuotas Lietuvoje – čia energijos gamyba mažėjo 18 proc. iki 84 GWh. Latvijoje energijos gamyba krito 7 proc. iki 159 GWh, o Estijoje energijos pagaminta 9 proc. mažiau, t. y. 74 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino kiek daugiau nei pusę, 56 proc., joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 35 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvijoje – 109 proc., o Estijoje – 42 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Budas.lt nuotr.
