Artėjant kalėdinėms šventėms, visi gamtos mylėtojai kviečiami išrinkti įspūdingiausią Lietuvos eglę –– valstybės saugomą gamtos paveldo objektą. Šiuos rinkimus organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Balsuotigalima iki gruodžio 25 d.
Įspūdingiausios saugomos eglės konkurse varžosi savo forma, šakotumu, aukščiu, storiu, įdomia kamieno struktūra išsiskiriančios šešios eglės. Tai Raganų eglė, Renavo eglė, Eglės Sesės, Eglė Boba, Barklainių dvaro eglė ir Peršokšnos piramidinė eglė – valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai.
Raganų eglė auga Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Tai daugiakamienė eglė. Jos kamieno apimtis ties išsišakojimu – 5,1 m, aukštis – 34 m. Raganų egle ji vadinama dėl neįprastos formos. Tai vienas įdomiausiai nuaugusių medžių Lietuvoje. Maždaug 1 metro aukštyje eglė šakojasi į 18 didesnių ar mažesnių kamienų (2007 m. pabaigoje vienas nulūžo).
Renavo eglė, storiausia Lietuvos žaliaskarė, auga Mažeikių rajone Renavo kaime, Varduvos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje. Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,89 m, aukštis – 36,8 m.
Eglės Sesės auga Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. Tai du atskiri medžiai, tačiau jų kamienai ties viduriu yra suaugę, todėl eglės atrodo tarsi susikibusios už rankų.
Eglė Boba Žemaitijos nacionaliniame parke taip pavadinta neatsitiktinai, nes gumbai ant jos kamieno suteikia jai išskirtinę formą, kuri labai primena moters figūrą.
Barklainių dvaro eglės, augančios Barklainių dvaro teritorijoje Pasvalio rajono Barklainių kaime, kamieno apimtis siekia 3 m, aukštis – 27,4 m. Ši eglė valstybės saugoma paskelbta tik 2016 m., tačiau jos tanki ir taisyklingos formos kūgiška laja visiems palieką įspūdį.
Peršokšnos piramidinė eglė auga Švenčionių rajone, Labanoro regioninio parko Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje. Nors piramidinės eglės forma yra gana dažna, tačiau nedaug kur galima pamatyti tokią taisyklingą piramidinę lają.
Aplinkos ministerijos nuotrauka