Kovo viduryje praūžusios audros „Laura“ ir po jos sekusių ypač vėjuotų orų padariniai Lietuvos miškams padarė didžiulės žalos. Lietuvos miškai neteko apytiksliai 90 futbolo stadionų dydžio miško masyvų. Sunaikinti ne tik seni, bet ir pusamžiai, daugelį metų augti galėję medynai.
Iš viso po audros suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m3 išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.
Daugiausia vėjalaužų ir vėjavartų medienos apskaičiuota Rokiškio regioniniame padalinyje – 21,7 tūkst. m3. Taip pat daug pažeistų medynų buvo Telšių (17,7 tūkst. m3), Kretingos (17,7 tūkst. m3) ir Tauragės (17 tūkst. m3) regioniniuose padaliniuose.
Miškininkai audros nuniokotus miškus sutvarkė itin greitai, nors darbus apsunkino tai, jog daugiausia vėjavartų ir vėjalaužų buvo ypač sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose. Suplanuotiems tvarkymo darbams įtakos turėjo ir prasidėjusi koronaviruso pandemija, tačiau laikantis saugumo priemonių ir sklandžiai organizuojant veiklą, miškininkai audros padarinių likvidavimą įvykdė sėkmingai. Pirmiausia imtasi atlaisvinti medžiais užverstus kelius, vėliau tvarkyti išversti ir išlaužyti medynai.
Miškininkai dalį miško sodinimo darbų pradės jau šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti.
Iš vėjalaužų ir vėjavartų medienos gaminami standartus atitinkantys, tačiau kiek prastesnės kokybės medienos sortimentai, kurie yra parduodami pagal Žaliavinės medienios ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkimo-pardavimo sutartis.
Labiausiai Lietuvoje nukentėjo medžiai su paviršine šaknų sistema – tai yra eglės, taip pat medžiai su tankia ir masyvia laja. Daugiausia medžių išversta drėgnesnėse vietose, šalia proskynų, elektros linijų. Uraganiniam vėjui medžius išversti lengviau ir tuomet, kai nėra įšalo, dirvožemis minkštas. Jeigu medžiai Lietuvoje jau būtų sulapoję – audros nuostoliai būtų dar didesni.
Primename, 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. m³ medienos. Vėjavartos likviduotos pačių miškų urėdijų jėgomis. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.
2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. m³ medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, iš jų labiausiai Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių miškų urėdijos. Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. m.³ (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. m.³ (60 proc. metinių kirtimo apimčių), stipriai nuniokojo Vokietijos ir Austrijos šalių miškus. Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių. Nepaisant to, uragano padariniai buvo likviduoti.
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. m³. Labiausia nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius.
Aplinkos ministerijos informacija ir nuotrauka
