Lietuvoje spalį vyraujant itin šiltam orui, kai kurie ekspertai teigia, kad neįprasta šiluma kelia rizikos pasėliams ir suaktyvina kenkėjus. Tuo metu kiti tikina, kad augalai tokiu būdu gali geriau pasiruošti žiemojimui.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, spalio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra siekė 12,4 laipsnio – tai karščiausias laikotarpis nuo 1961 metų. Aukščiausia oro temperatūra spalį siekė 19–22 laipsnius.
Agronomas: dėl šilumos augalai geriau pasiruoš žiemai
Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas sako, kad netikėti spalio orai ypač teigiamai paveikė augalus – dėl saulės jie prikaups daugiau maisto medžiagų, todėl žiemoti galės būdami tvirtesni.
V. Liako teigimu, jeigu sausra būtų užsitęsusi iki spalio pabaigos, situacija būtų prasta, tačiau lietus rugsėjį ir šiluma spalį sureguliavo augimą, todėl geresnės būklės rapsų ar žieminių kviečių būtų sunku įsivaizduoti.
„Dabar važiuojant per Lietuvą džiaugiasi akys, nes viskas paaugo. Jeigu buvo problemų dėl sausros, (...) tai tas lietus, kuris prasidėjo rugsėjo pabaigoje ir tęsėsi savaitę ar dvi (...) ir dabar ta šiluma viską taip pataisė, kad važiuoji ir gražu žiūrėti“, – BNS sakė V. Liakas.
„Galima sakyt, tą padarytą „broką“ išlygino“, – pridūrė jis.
Anot jo, dėl šilumos suvešėjo ir žolynai, todėl ūkininkai turi pasirūpinti, kad jie būtų išsaugoti ir nepraretėtų.
Gamtininkė: sutrikdytas natūralus augalų ciklas
VDU Gamtos mokslų fakulteto docentė Jūratė Žaltauskaitė sako, kad atšilę orai jokios teigiamos įtakos augmenijai neturi – kai kur augalai net iš naujo sužydi, tačiau jie turėtų ruoštis žiemojimui, ciklas yra sutrikdytas, didėja nušalimo rizika žiemą. Anot jos, dėl to kitąmet gali būti ir mažesnis derlius.
„Jeigu augaliukas jau sudygęs ir po to ateina žiemos šalnos – tai jis gali būti pažeistas taip, kad jau nebesudygs pavasarį, nebeatsigaus, arba jam užtruks pavasariniai procesai“, – BNS teigė J. Žaltauskaitė.
Pasak jos, didžiausia rizika yra visiems žieminiams pasėliams, kurie sėjami rudenį.
J. Žaltauskaitės teigimu, jeigu panaši situacija kartosis ir toliau, ūkininkai turi prisitaikyti vėlindami sėjos laiką, keisdami augalų veisles ir rinkdamiesi tas, kurios labiau atsparios temperatūros pokyčiams.
Grūdininkai: suaktyvėjo kenkėjai, brangsta derliaus savikaina
Grūdų augintojai perspėja, kad dėl šiltų orų keičiasi derliaus savikaina – šilti orai skatina ir greitina augalų vegetaciją, todėl reikia stabdyti augimą, nes žiemą jie pasitiks per daug išsivystę ir gali nušalti.
Be to, suaktyvėja kenkėjai, kurių įprastai šiuo laikotarpiu jau neturėtų būti.
„Šilti orai kenkėjus sugrąžina antrai bangai, ir augalai jau yra išaugę šiek tiek per dideli, jų augimą reikia stabdyti, visą tai susiveda į sąnaudas“, – BNS sakė Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas.
Pasak jo, grūdininkai gali naudoti tam tikras priemones, pristabdančias augalo augimą, todėl šio rudens išlaidos išaugo, palyginti su įprastais metais.
Sodininkai: derlius nurinktas, orai įtakos nebeturi
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkas bei Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovas Darius Kviklys sako, kad derlius jau nurinktas, todėl temperatūra jokios reikšmės nebeturi.
Be to, prieš šilumą buvusi šalna paruošė augalui žiemojimui.
„Šita šiluma neiššaukia jokio papildomo vaismedžio augimo. Visi jau gavo tą impulsą prieš tris savaites kai buvo šaltos dienos, kad reikia ruoštis žiemai. Šita papildoma šiluma, iš naujo atėjusi, ji tikrai iš naujo nesužadina vaismedžių augimo“, – BNS sakė D. Kviklys.
D. Kviklys sako, kad kai kur galima pastebėti iš naujo pražystančius augalus, bet tai, anot jo, pavieniai atvejai, neturintys įtakos kitų metų derliui.
Autorius: Erika Alonderytė
Vilnius, spalio 27 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
