Administracinę naštą didinantys Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2020 m. pasiūlymai ir siaurėjantis augalų apsaugos priemonių pasirinkimas.
Šie du klausimai buvo svarbiausi Lietuvai šią savaitę Briuselyje įvykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, kurioje dalyvavo ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Visos Europos Sąjungos šalys narės aktyviai ieško galimybių, norėdamos rasti bendrą sprendimą dėl naujojo BŽŪP modelio. „Lietuvai išties svarbu, kad Europos Komisijos pasiūlymai užtikrintų tikrąjį BŽŪP įgyvendinimo supaprastinimą ir subsidiarumo principą, kuris yra vienas pamatinių ES veikimo principų“, - kalbėjo žemės ūkio ministras G. Surplys. Lietuva laikosi pozicijos, kad tam tikri Europos Komisijos pasiūlymo elementai tik padidintų administracinę naštą.
Lietuva mano, kad dabar nereikėtų imtis ir esminės bendrosios rinkos reguliavimo priemonių peržiūros ar reformos. „Vykstant nuolatiniam kainų svyravimui rinkose ir atsižvelgiant į tokias grėsmes kaip gyvūnų bei augalų ligos, klimato kaitos problemos, šioms priemonėms turi būti užtikrintas pakankamas finansavimas“, – įsitikinęs ministras G. Surplys.
Keičiantis klimatui, aktyvėjant prekybai tarp šalių, stiprėja pavojus ES augalų sveikatai dėl kenksmingų organizmų plitimo. Mūsų šalis susirūpinusi tuo, kad po atlikto vertinimo ES neatnaujinama vis daugiau veikliųjų medžiagų. Tai lemia situaciją, kai pernelyg apribojamas augalų apsaugos priemonių pasirinkimas ir ūkininkams kyla problemų veiksmingai apsaugant augalus nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių. Lietuva sutinka, kad poveikio aplinkai ir bioįvairovei vertinimas yra svarbus, tačiau siūlo nepamiršti ir žemės ūkio konkurencingumo.
Žemės ūkio ministerijos informacija
