Lapkričio 6 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dalyvavo regioninei dujų rinkai skirtame forume, kuriame aptartos Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo perspektyvos. Sveikinimo kalboje ministras pažymėjo, kad baigus įgyvendinti didžiuosius dujų infrastruktūros projektus, tokius kaip dujotiekių jungtis GIPL, atsivers naujos galimybės bendradarbiauti.
„Ateinantys treji ketveri metai atvers daug naujų galimybių mūsų regionui. Mes turėsime naujas dujų jungtis iš Estijos į Suomiją ir iš Lietuvos į Lenkiją, kurios prijungs Baltijos šalis prie ES ir Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų. Turime jau dabar galvoti, kaip išnaudoti visas naujos infrastruktūros suteiktas galimybes tam, kad sukurtume veiksmingesnę konkurenciją ir užtikrintume vartotojams maksimalią naudą“, – kalbėjo energetikos ministras.
Pasak Ž. Vaičiūno, bendros pastangos turėtų būti sutelktos užtikrinant, kad nebus jokių techninių ir reguliacinių kliūčių dujų srautų judėjimui tarp valstybių sienų. Taip pat turėtų būti kalbama apie intensyvesnį perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimą ir efektyvesnius dujų mainus.
Ministras pažymėjo, kad naujos galimybės atsiveria suskystintųjų gamtinių dujų terminalams Lietuvoje ir Lenkijoje, kurie bendroje rinkoje turi žymiai didesnes galimybes dirbdami partnerystėje.
„Matome atsiveriančius naujus SGD importo kelius, kartu didėja ir SGD panaudojimo galimybės, plečiasi SGD vartotojų ratas. Ir jau dabar didelė dalis SGD dujovežių iš Klaipėdos SGD terminalo keliavo į Lenkiją. Manau, kad partnerystės požiūris yra pats praktiškiausias ir racionaliausias, nes kuo didesnę bendrą rinką turime, tuo patrauklesni ir įdomesni SGD rinkos dalyviams esame“, – kalbėjo energetikos ministras.
Lenkijos SGD terminalo atstovai renginyje pristatė savo terminalo plėtros planus, Lietuva savo ruožtu – sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo.
Pasak energetikos ministro, Lietuva ir Lenkija per paskutinius dešimt metų sugebėjo užsitikrinti diversifikuotą gamtinių dujų tiekimą ir užbaigti daugiau nei penkiasdešimt metų trukusią priklausomybę nuo monopolininko „Gazprom“.
Vis tik Baltijos šalys ir visas Vidurio ir Rytų Europos regionas vis dar sumoka didžiules sumas už rusiškas dujas – apie penkis milijardus eurų kasmet, o Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ siekia ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti savo įtaką energetikos sektoriuje ne tik regione, bet ir visoje ES.
Ministro teigimu, akivaizdu, kad regioniniai ir globalūs energetiniai iššūkiai išlieka aktualūs, o veikiant kartu bendroje rinkoje tuos iššūkius įveikti lengviau.
Energetikos ministerijos informacija
