Afrikiniam kiaulių marui toliau plintant, smulkieji ūkininkai neišgali investuoti į biologinės saugos priemones, o stambieji kiaulių augintojai, nors sauga pasirūpinti sugeba, kenčia nuo prekybinių ribojimų, rašo „Verslo žinios“.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjo Alberto Gapšio teigimu, tam, kad kiaulininkyste Lietuvoje užsiimti galėtų ne tik stambūs kompleksai, reikėtų teikti didesnę paramą ūkius steigti norintiems ūkininkams. Pasak VŽ, Žemės ūkio ministerijai svarstant galimybę paremti biologinės saugos diegimo priemones ūkiuose, A. Gapšys mano, kad planuojamos 40-50 proc. paramos gali neužtekti.
„Reikėtų, pasitelkus ES paramą, kompensuoti ūkininkams iki 80 proc. tvarto ir visų saugos priemonių diegimo sąnaudų“, – VŽ cituoja instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėją A. Gapšį.
Pasak dienraščio cituojamo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Dariaus Remeikos, „optimizmo, kad per artimiausius metus bus atrasta vakcina, nėra“.
BNS primena, kad kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
2014 metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.
Vilnius, balandžio 11 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
