„Šis finansinis laikotarpis jau įpusėjo, tad galime apžvelgti rezultatus ir įvertinti, kokią paramą šalies žemės ūkis gavo per Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos ir valstybės pagalbos priemones, taip pat tiesioginėmis išmokomis. Šie rezultatai akivaizdžiai paliudija, kad ministerija atstovauja visam šalies žemės ūkiui, o ne tik vienam kuriam jo sektoriui ar ūkių dydžiui“, – akcentuoja žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones
Ministras pabrėžia, jog vienas pagrindinių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos tikslų – remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius, kad jie būtų konkurencingi ir galėtų išsilaikyti rinkoje. Šiam tikslui įgyvendinti 2014 m. buvo atlikta analizė ir apibrėžti ūkiai, priskiriami smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorijai pagal ūkio valdos dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP). Priimtas sprendimas smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorijai priskirti tuos ūkius, kurių valdos dydis, išreikštas SP, yra nuo 4 000 iki 50 000 Eur. Tokių valdų 2017 m. liepos 1 d. duomenimis, buvo 40 989.
Smulkieji ūkiai, kurių valdos dydis, išreikštas SP, siekia nuo 4 000 iki 7 999 Eur (tokių yra 18 946), gali pretenduoti gauti paramą pagal priemones „Parama smulkiesiems ūkiams“, „Parama smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui“. B. Markauskas pažymi, jog siekiant, kad kuo daugiau pareiškėjų galėtų pasinaudoti parama, numatyta keisti programą, kad ūkio produkcijos standartinės vertės ribos pagal priemonę „Parama smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui“ galėtų prilygti 15 000 Eur.
Parama pagal priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gali būti teikiama jauniesiems ūkininkams, kurių ūkis ir žemės ūkio valda iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra registruoti ne daugiau kaip prieš 1 metus, o jų ekonominio dydžio potencialas, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra didesnis kaip 8 000 Eur per metus, tačiau ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus.
Ūkiams, kurių SP paramos paraiškos teikimo metu siekia nuo 8000 Eur, parama gali būti teikiama pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Prioritetas teikiamas valdoms nuo 8 000 iki 50 000 Eur. Paramai smulkiesiems ūkiams per visą šį finansinį laikotarpį skirta 11,9 mln. Eur (jau išnaudotos visos lėšos), paramai smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui – 7,5 mln. Eur (likutis 2018–2020 m. – 6,64 mln. Eur), paramai jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – 64,7 mln. Eur (likutis – 17,28 mln. Eur).
„Apžvelgę paramos statistiką, prieiname prie išvados, jog net 64 proc. visų finansuojamų paramos
paraiškų patenka į smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategoriją. Akivaizdu, kad jau trūksta lėšų veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“, matome, kad veiklos sritis „Parama smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui“ nėra pakankamai populiari. Įsitikinome, jog teikdami paramą pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir suteikdami pirmenybę tiems, kieno SP yra mažesnis, sudarėme palankias sąlygas smulkiesiems ūkiams kreiptis paramos. Ši parama sulaukė didelio populiarumo“, – pažymi B. Markauskas.
Ministras pabrėžia, jog siekiant remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius, imtasi tam tikrų veiksmų. Pirmiausia – perskirstytos lėšos ir skirti papildomi 15 mln. Eur veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“. Jei tam artimiausiu metu pritars Europos Komisija, papildomai galėtų būti paremta 1 000 smulkiųjų ūkių. Kitas smulkiesiems ūkininkams svarbus žingsnis – 2018 m. vyksiančiam paramos paraiškų priėmimui numatyta leisti paramos lėšomis įsigyti naudotus traktorius.
Artimiausiu paramos paraiškų priėmimo metu prioritetas smulkiesiems ūkiams bus teikiamas pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ suteikiant papildomus atrankos balus tais atvejais, kai ūkio SP yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur. Taip pat numatyta 2018 metais vyksiančiam paramos paraiškų priėmimui taikyti sąskaitų apmokėjimo būdą, kai paramos gavėjas deklaruoja patirtas, bet dar neapmokėtas išlaidas.
Populiariausia programos priemone tarp visų ūkių išlieka „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kuriai 2014-2017 m. teko 429 mln. Eur, pateikta 4 816 paraiškų. Iš jų patvirtintos 2 782 paraiškos 254,39 mln. Eur sumai, likutis 2018-2020 m. siekia 164,33 mln. Eur.
Parama tiesioginėmis išmokomis
Tiesioginės išmokos sudaro nemenką žemdirbių pajamų dalį. Per 2014-2017 m. laikotarpį 130 000 pareiškėjų iš viso išmokėta apie 1,7 mlrd. Eur tiesioginių išmokų. 2018-2020 m. laikotarpiu bus išmokėta dar apie 1,4 mlrd. Eur tiesioginių išmokų.
Žemės ūkio ministerija, palaikydama smulkiuosius ūkius, jau nuo 2014 m. taiko išmoką už pirmuosius 30 ha ir tam skiria 15 proc. (2014 m. – 10 proc.) visos ES tiesioginių išmokų sumos. „Ši visiems be išimties pareiškėjams mokama papildoma maždaug 50-60 eurų (2017 m. išmokos dydis siekė 56,25 Eur/ha) didesnė išmoka už 1 ha užtikrina smulkiesiems ūkiams pajamų stabilumą, sustiprina jų galimybę plėsti savo veiklą, o tai užtikrina kaimo gyvybingumą“, – pastebi B. Markauskas.
Iš viso per 2014–2017 m. laikotarpį 130 000 pareiškėjų išmokėta apie 235 mln. Eur išmokų už pirmuosius 30 ha. 2018 – 2020 m. laikotarpiu už pirmuosius 30 ha bus išmokėta dar apie 220 mln. Eur.
Valstybės pagalba
Parama žemės ūkio sektoriuje yra teikiama ne tik tiesioginėmis išmokomis ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, bet ir pagal valstybės pagalbos ir nacionalinės paramos priemones, o jų yra net 25. Minėtos priemonės apima pačias svarbiausias žemės ūkio sritis ir yra skirtos veislininkystei skatinti, kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, populiarinimui ir realizavimui, rizikų valdymui ūkiuose, žemdirbių konsultavimui ir kt. Siekiant palengvinti žemdirbiams kreditavimo sąlygas, teikiama parama kreditų palūkanoms ir garantinei įmokai kompensuoti. Parama skiriama ir veisliniams gyvuliams įsigyti, taip pat kompensuojami nuostoliai tiems, kuriems tenka paskersti gyvulius dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų. Kasmet skiriama apie 800 tūkst. Eur kaimo bendruomenėms, siekiant sustiprinti jų materialines bazes, sutvarkyti ir pritaikyti kaimo gyventojų poreikiams kaimo viešąsias erdves, paremti jų organizuojamus renginius tautinio paveldo produktams saugoti, kurti, realizuoti ir populiarinti.
Iš viso per 2014-2017 m. valstybės pagalbos ir nacionalinės paramos priemonėms iš nacionalinio biudžeto išmokėta 105, 5 mln. Eur. 2018 m. šioms priemonėms numatyta skirti 25, 5 mln. Eur.
„Labai apgalvotai ir strategiškai naudojamės visais mūsų turimais finansiniais instrumentais, remdami šalies žemės ūkį. Mūsų Vyriausybės programoje numatyta mažinti didelių, vidutinių ir smulkiųjų ūkių galimybių skirtumus, sudaryti teisingas konkurencijos sąlygas ir vienodas galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos ir valstybės teikiama parama visiems ūkio dalyviams, kad jie visi galėtų augti ir dalyvauti lygiavertėje konkurencinėje kovoje“, – apibendrina ministras B. Markauskas.
Žemės ūkio ministerijos informacija
