„Nebegrįšime į tuos laikus, kai šimtuose Lietuvos ežerų buvo leidžiama verslinė žvejyba, o žuvų ištekliai labai mažėjo. Dabar leidžiama tik specializuota verslinė žvejyba. Ji apima kelis kartus mažiau ežerų nei anksčiau, gerėja žuvų išteklių būklė, todėl keisti žvejybos tvarką – priežasčių tikrai nėra“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Pastaraisiais metais taikyta griežtesnė žvejybos kontrolė, kai kurių žuvų rūšių verslinės žvejybos apribojimas ir kt. priemonės padėjo pagausinti žuvų išteklius. Nuo 2011 m. iki 2017 m. bendra žuvų biomasė ir vidutinis žuvies svoris ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto. Šiuo metu verslinė žvejyba ežeruose tapo darnesnė – ji apima mažiau vandens telkinių, naudojama mažiau žvejybos įrankių, žuvų sugaunama du kartus daugiau, o laimikio vertė net keturis kartus didesnė nei prieš dešimtmetį. Mėgėjų žvejyba sukuria didesnę ekonominę vertę, palyginti su versline.
„Aplinkos ministerija pasiruošusi svarstyti siūlymus, kaip reglamentuoti tradicinio žvejybos amato sąlygas, siekiant skatinti turizmą ir saugoti tautinį paveldą. Šiai sričiai turi būti skiriama daugiau paramos, plėtojant smulkųjį verslą, išsaugant gyvąją tradiciją“, – sako ministras.
Ministro žodžiais, Aplinkos ministerija skeptiškai vertina Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymus keisti žuvininkystės srities valdymą: Aplinkos ministerijai perduoti žvejybos kontrolę jūrų vandenyse, o Žemės ūkio ministerijai – žvejybos reglamentavimą vidaus vandenyse. Tam reikėtų išsamios analizės ir įvertinti tokios reformos sąnaudas ir tikrąją naudą.
Aplinkos ministerijos informacija
