Nuogąstavimai, kad po 30 metų pasaulio vandenynuose gali būti daugiau plastiko atliekų negu žuvų, nėra laužti iš piršto. Augant vartojimui, nuolat gausėja šių aplinką teršiančių atliekų. Ir tai kelia vis daugiau problemų.
Šioms problemoms spręsti Europos Sąjungos mastu yra parengta pagal žiedinės ekonomikos principus ES plastiko strategija. Ji paskelbta prieš tris savaites. Ši strategija numato mažinti aplinkos taršą plastiko atliekomis, kuo daugiau jų surenkant, perdirbant ir vėl panaudojant gamybai. Ji išskiria plastiko gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo stadijas ir numato pagrindinius ES įsipareigojimus (veiksmų planas ir terminai) pereinant prie žiedinio jo naudojimo.
Pasak aplinkos viceministro Daliaus Krinicko, visoms ES šalims keliamas tikslas iki 2030 m. perdirbti daugiau nei 50 proc. susidariusių plastiko atliekų ir užtikrinti, kad visos jo pakuotės būtų pakartotinai naudojamos ar perdirbamos, o ši veikla būtų pelninga. Palyginti su popieriumi, stiklu ar metalais, daug mažiau plastiko yra pakartotinai panaudojama ir perdirbama. Du trečdaliai jo atliekų arba sudeginama (39 proc.), arba pašalinama sąvartynuose (31 proc.). Plastikas dažniausiai panaudojamas tik vieną kartą, todėl jis netenka 95 proc. savo vertės, o ES dėl šios priežasties prarandama nuo 70 iki 105 mlrd. eurų.
Plastiko strategija pati savaime padėties nepakeis. Reikia bendrų pastangų – pradedant jo gamintojais bei vartotojais ir baigiant perdirbėjais. ES plastiko sektorius yra didžiulis. Jame dirba 1,5 mln. žmonių, o jo apyvarta 2015 m. siekė 340 mlrd. eurų.
Aplinkos ministerijos informacija
