Parengiau ir Seimui pateikiau Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisų projektą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme ir kituose įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, kas reiškia, kad apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių oro, degalų ir tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių) atliekų sutvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos dėl šių atliekų tvarkymo nepakankamos, siekiant užtikrinti aukštą atliekų rūšiavimo, surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo (perdirbimo) lygį.
Nuo 2013 metų sausio 1 d. įsigaliojusioje atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje buvo nustatyti labai griežti ir aiškūs aplinkosauginiai reikalavimai pakuočių ir elektros bei elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams. Tai paskatino pakuočių ir elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus burtis į licencijuotas organizacijas ir realiai kurti šių atliekų tvarkymo sistemą, vykdyti kitas Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas. Tačiau apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nebuvo nustatyta vienodų, griežtų ir aiškių reikalavimų.
Ypatingai bloga situacija yra su padangų atliekų tvarkymu. Dabartinė situacija parodo, kad dalis vidaus rinkai naujas ir naudotas padangas tiekiančiųjų realiai nedalyvauja organizuojant padangų atliekų tvarkymą, dėl ko nesukuriama efektyvi padangų tvarkymo sistema. Taip padangomis teršiami miškai ir kitos erdvės. Jų surinkimas savivaldybių įsteigtuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir sutvarkymas finansuojamas iš buitinių atliekų tvarkymo lėšų. Tokia situacija yra ydinga ir keistina, kaip ir baterijų bei akumuliatorių diferencijavimas.
Pateikta įstatymo projekto pataisa siekiu tobulinti minėtų gaminių atliekų tvarkymo reglamentavimą, užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais, gerą konkurencinę aplinką, mažinti neskaidrią veiklą ir šešėlinę ekonomiką.
Dabar galiojančioje Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcijoje, skirtingai nei baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų direktyvoje, atliekų tvarkymo įstatyme baterijos ir akumuliatoriai suskirstyti į baterijas (galvaninius) ir akumuliatorius. Siūlau dar papildomą skirstymą ir į nešiojamąsias, automobiliams skirtas ir pramonines baterijas, ir pagal šias grupes nustatyti pareigos vykdymą. Pagal dabar galiojantį įstatymą padangos suskirstytos į naujas, restauruotas ir naudotas, nors tikslingiau jas suskirstyti pagal padangos skersmenį. Tad siūlau padangas suskirstyti į grupes – viena grupė – padangų skersmuo mažesnis arba lygus 118 cm, kita grupė – padangų skersmuo didesnis nei 118 cm. Tokį skirstymą siūlau, atsižvelgdama į tai, kad skirtingo skersmens padangų atliekų sutvarkymo kaštai skiriasi. Pirmuoju atveju projekte siūlau įvesti 200 eurų taršos mokestį už toną, antruoju – 400. Už toną nešiojamų baterijų (galvaninius elementus) – 2 896 eurų, nešiojamų akumuliatorių – 1448 eurų, automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių – 144 eurų,pramoninių baterijų ir akumuliatorių – 144 eurų, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų – 463 eurų,vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrų – 463 eurų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių – 347 eurų taršos mokestį.
Ši įstatymo pataisa turės reikšmingą teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, ypač padangų atliekų tvarkymo srityje.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. balandžio mėnesio duomenimis, Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade buvo registruoti 1589 baterijų ir akumuliatorių, 960 apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius gamintojai ir importuotojai.
Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė
